„Aš tikiu ir manau, kad mes galime gerai sužaisti Šveicarijoje. Mažiausiai – lygiosiomis, o galime ir laimėti“, – sakė jis.
Lietuvos futbolo rinktinė Šveicarijoje žais kitas Europos čempionato atrankos rungtynes. Susitikimas vyks lapkričio 15 d. Sankt Galene.
Per tris pirmuosius atrankos mačus lietuviai surinko 6 taškus. Rugsėjį išvykoje nugalėjo San Mariną, praėjusį ketvirtadienį namuose 1:0 estus, o sekmadienį 0:2 Vilniuje pralaimėjo slovėnams.
Iš šešių grupės ekipų tiesiai į 2016-ųjų Europos pirmenybes pateks dvi komandos. Trečią vietą užėmusi ekipa sužais papildomas rungtynes dėl teisės žaisti finaliniame etape.
A.Liubinskui būnant treneriu Lietuvos rinktinė 1994-aisiais Slovėnijos futbolininkus 2:1 įveikė Maribore.
Paprašėme įvertinti Lietuvos rinktinės rungtynes su Estija ir Slovėnija. Treneris daugiausia kalbėjo apie pastarąjį susitikimą.
Šeši taškai po trejų rungtynių nėra tragedija. Bet su kuo nesinori sutikti, tai su išsireiškimu, kad Lietuvos rinktinė – jauna komanda. Aš paėmiau ir suskaičiavau. Kokia ta mūsų komanda jauna? Startinės sudėties amžiaus vidurkis – 26,5 metai.
„Šeši taškai po trejų rungtynių nėra tragedija. Bet su kuo nesinori sutikti, tai su teiginiu, kad Lietuvos rinktinė – jauna komanda. Startinės sudėties amžiaus vidurkis – 26,5 metai. Slovėnijos komandos starto sudėties vidurkis – 29 metai. Tai koks čia komandos pajauninimas? O aš sakau vis tą patį – rinktinėje turi žaisti geriausi žaidėjai. Nesvarbu, kiek jiems metų. Optimali komanda yra patirties ir jaunimo entuziazmo lydinys. Turėjo šioje komandoje atsirasti vieta ir Deividui Šemberui, ir Mariui Stankevičiui“, – kalbėjo futbolo ekspertas.
A.Liubinsko nuomone, Estiją Lietuvos futbolininkai nugalėjo neįspūdingai.
„Estai atrodė gal net ir tvarkingiau“, – sakė jis. Trenerio nuomone gynėjai klydo ir per rungtynes su Estijos komanda, bet tos jų klaidos labiausiai išryškėjo per mačą su slovėnais, kurio 33-iąją ir 37-ąją minutėmis svečiai pelnė įvarčius.
„Mūsų gynybos linija – silpna. Tokias klaidas daryti yra tragedija. Mušant pirmą įvartį vidurio gynėjai buvo Dievas žino kur. O dar juk turėjom du atraminius saugus. Dar aiškiau gynybos bėdos išryškėjo, kai buvo praleistas antras įvartis. Juk pirmas krašto gynėjo uždavinys yra neleisti varžovui skersuoti, priversti priešininką, kad jis „imtų po savimi“ ir skersuotų kita koja. To Egidijus Vaitkūnas nepadarė. Ir kokią poziciją tada užėmė Tadas Kijanskas? Todėl – toks rezultatas“, – kalbėjo A. Liubinskas.
Antrą įvartį Slovėnijos rinktinė įmušė, kai skersuotas kamuolys pasiekė Milivoje Novakovičių, kuris visiškai laisvas antru smūgiu ramiai įveikė lietuvių vartininką Giedrių Arlauskį.
„Mes turime puolėją-taraną Deivydą Matulevičių. Tai dabar mėginu atgaminti – kiek kartų mūsų krašto gynėjai, praėję kraštu skersavo kamuolį? Kiek kartų tai padarė krašto saugai? Ant pirštų tai galima suskaičiuoti“, – kalbėjo A. Liubinskas. Jo nuomone, kraštuose žaidžiantys futbolininkai turėjo rungtyniauti kitaip. Tačiau tuoj pridūrė, kad tai jau trenerio reikalas, kokią taktiką jam pasirinkti.
„Kadangi aš manau, kad geresnio puolėjo nei Deivydas Matulevičius mes šiuo metu neturime, tai ar buvo daug žaidėjų, kurie jam tiekė kamuolius į zoną? Taip, kaip slovėnai M.Novakovičiui? Iš šios sudėties tai gali atlikti tik Arvydas Novikovas. Jis žaidė krašte, Karolis Chvedukas – viduryje. Kiek K.Chvedukas atliko perdavimų? Neturime žaidėjų? Tai M.Stankevičiaus krašto saugo pozicijoje kodėl nepanaudoti?“, – retoriškai klausė futbolo ekspertas.
Lietuvos rinktinės treneris ir futbolininkai teigė, kad mačas galėjo pakrypti visiškai kitaip, jeigu lietuvių įvartis, kurio teisėjas neįskaitė dėl nuošalės būtų įmuštas nepažeidus taisyklių.
Lietuvos rinktinės treneris ir futbolininkai teigė, kad mačas galėjo pakrypti visiškai kitaip, jeigu lietuvių įvartis, kurio teisėjas neįskaitė dėl nuošalės būtų įmuštas nepažeidus taisyklių.
Tada, suklydus Slovėnijos rinktinės vartininkui S.Handanovičiui, kamuolį, po D.Matulevičiaus smūgio skriejusį į vartus, pataisė nuošalėje buvęs K.Chvedukas.
„Na jei ten nuošalė buvo fiksuota D.Matulevičiui, tai ma jį dievai. Bet jeigu tas įvartis buvo neįskaitytas dėl K.Chveduko noro pasižymėti... Vyresni žaidėjai žino, kada jie nuošalėje, kada ne. Jis jaunas – gal ir nežinojo. Bet tai tu palik tą kamuolį, kertantį vartų liniją – ne tavo nuopelnas tas įvartis, kam tu jį lieti?“, – stebėjosi futbolo ekspertas.
Jis įsitikjinęs, kad jeigu Lietuvos rinktine tuo metu būtų ėmusi pirmauti, rezultatas galėjo būti visiškai kitas.
„Taip, tada būtų visai kita situacija. Mums tada jau tereikėtų tik apsiginti, nereiktų mušti įvarčio ir slovėnai mūsų aikštės pusėje neturėtų tiek daug laisvės“, – sakė futbolo specialistas.
