Pirmadienį į stovyklą susirinkusi Lietuvos nacionalinė komanda surengė keletą treniruočių Kaune ir trečiadienį popiet pasiekė Juodkalniją, kur 11 tūkst. talpinančiame „Pod Goricom“ stadione pliaupiant lietui surengė paskutines valandos pratybas.
Tiesa, su sumažėjusiomis pajėgomis. Paskutiniojo A lygos turo metu traumą patyrė „Šiaulių“ saugas Eligijus Jankauskas.
„Visada gaila, kai sumažėja pasirinkimų, – spaudos konferencijoje Podgoricoje sakė Edgaras Jankauskas. – Žinant jo charakteristikas, tokie žaidėjai labai reikalingi – sprogstantys, galintys išbėgti į erdves. Tai netektis.“
Edgaras Utkus, Gvidas Gineitis, Justas Lasickas, Modestas Vorobjovas sulig geresniais rinktinės pasirodymais ėmė daugiau laiko gauti ir užsienio klubuose, o tai džiugina trenerį.
„Turėjome tik vieną pusiau tikrą treniruotę vakar, visi žaidėjai žaidė dar sekmadienį, daug kas po 90 minučių, buvo kelionės. Tačiau tai džiuginantis faktas, kad užsienyje žaidžiantys futbolininkai gauna daug žaidybinio laiko. To dar nematėme, nes buvo labiau atstatomosios treniruotės. Mąstant logiškai, tai labai geras dalykas, nes žaidėjai yra geros formos“, – svarstė strategas.
Lietuvos rinktinė dėl vietos Europos čempionate Vokietijoje jau nekovoja, tačiau dar turi šansų finišuoti trečioje grupės vietoje. Tam reikia laimėti ketvirtadienį Podgoricoje ir sulaukti juodkalniečių kluptelėjimo mače su Vengrija.
„Norisi gerai sužaisti ir laimėti, toks pagrindinis tikslas. Apie skaičiavimus – žinome, kad jie turi dvejas rungtynes, mes vienerias, mus skiria du taškai. Galime skaičiuoti, svajoti. Norėčiau visą energiją nukreipti į pagrindinį tikslą – rungtynių turinį rytoj“, – vijo lentelės klausimus į šalį E.Jankauskas.
Tuo tarpu Juodkalnijos komandai mūšis su Lietuva bus žūtbūtinis – varžovams būtina laimėti, norint išsaugoti viltis patekti į Senojo žemyno pirmenybes.
„Jei komanda turi vilčių išeiti, jų pagrindinis tikslas paimti visus taškus, – kalbėjo E.Jankauskas. – Tai dar viena papildoma motyvacija jiems žaisti dėl pergalės nuo pat pradžių. Mes savo žaidimu Lietuvoje užsitarnavome, gal ne savo pačių naudai, bet rytoj jie pradės rungtynes maksimaliai galingai.“
„Bus galima pamatyti, ar papildomas spaudimas yra papildomas slėgis, ar papildoma motyvacija. Tačiau čia aukščiausias lygis, žaidėjai yra gerai susipažinę su spaudimu, jiems tai nebus nauja“, – įsitikinęs Lietuvos rinktinės treneris.
Pirmasis tarpusavio mačas su Juodkalnija Kaune baigėsi dramatiškai. Lietuviai pirmavo po Gyčio Paulausko įvarčio, tuomet praleido du įvarčius, bet galiausiai išplėšė lygiąsias po Justo Lasicko herojiško reido ir Fiodoro Černycho preciziško smūgio.
„Tikimės ne mažiau intensyvumo, sunkių rungtynių visais aspektais. Kalbant apie varžovų komandą, prisiminimai dar gyvi iš pirmųjų rungtynių. Matėme, kokia tai techniška komanda, buvo labai aktyvios rungtynės iki paskutinių sekundžių. Tikiuosi panašaus scenarijaus rytoj“, – kalbėjo treneris.
„Du pagrindiniai faktoriai – pasitikėjimas savimi ir sirgalių tikėjimas, – dėstė E.Jankauskas. – Tai geriausias atpildas žaidėjams už atliktą darbą. Atvykome čia geros nuotaikos, su pasitikėjimu, bet futbole atmintis trumpa, labai greitai viskas keičiasi, dinamika staigi, kiekvienos rungtynės turi didelę įtaką. Lūkesčiai iš sirgalių, medijos ir bendruomenės dideli, mums iššūkis susitvarkyti su tuo psichologiškai.
Visada akcentuoju, kad svarbiausias dalykas yra mūsų žaidimas, kad mūsų psichologija nebūtų paveikta, kad tai neslėgtų. Laikome tvirtai kojas ant žemės, laukia galingas priešininkas, jie prisimena pirmąsias rungtynes, o ten turėjo didelių sunkumų. Manau, komanda nuo pat pradžių pradės rungtynes pilnu pajėgumu.“
Du svarbūs Juodkalnijos gynėjai Stefanas Savičius iš Madrido „Atletico“ ir Adamas Marušičius iš Romos „Lazio“ negalės padėti varžovams ketvirtadienį.
Ir jei apie S.Savičiaus diskvalifikaciją dėl kortelių E.Jankauskas žinojo, tai kolegų juodkalniečių ištarta antra pavardė nustebino strategą.
„Nežais ir Marušičius?“ – klausė treneris. Ir išgirdo teigiamą atsakymą.
„Esu tikras, kad tai bus geras šansas kitiems žaidėjams. Marušičius ir Savičius yra tikriausiai didžiausi vardai, kartu su Jovetičiumi, tačiau kartais jauni ar mažiau žaidžiantys futbolininkai, gavę šansą, jį ima su papildoma motyvacija. Esu tikras, kad tai nepadarys Juodkalnijos komandos silpnesnės“, – diplomatiškai teigė E.Jankauskas.
Vartininko pozicija buvo jautri rinktinės stovykloje. Emilijus Zubas puikiai atrodė pastarajame lange, tačiau dėl „Hamas“ sukelto karo į Izraelį jis negrįžo ir treniravosi su „Panevėžio“ komanda. O štai Edvinas Gertmonas vėl gynė Vilniaus „Žalgirio“ vartus.
„Nusprendę esame, – patikino treneris. – Tai buvo vienas karščiausių, didžiausių klaustukų. Reikėjo sprendimą priimti atsargiai. Turėjome vyrišką, rimtą pokalbį, kur sudėjome visus „už“ ir „prieš“. Sprendimas yra priimtas. Esame čia (spaudos konferencijoje – aut. past.) ne vieni, tad dėl šitos priežasties norėčiau atsakymą išlaikyti iki rytojaus.“
2018-ųjų rugsėjį Podgoricoje E.Jankausko vadovaujama Lietuvos rinktinė krito 0:2, praleidusi du įvarčius per dvi minutes pirmajame kėlinyje, tad Juodkalnijos iššūkis yra paženklintas kartėliu į postą metų pradžioje grįžusiam strategui.
„Atsimenu gerai tas rungtynes, atsimenu po rungtynių atgarsius, analizes. Rytoj labai daug dalykų bus panašių. Praėjo ketveri-penkeri metai, nedaug kas pasikeitė. Tikiuosi, kad rungtynės bus sėkmingesnės. Pažiūrėsime“, – šypsojosi E.Jankauskas.
