Artėjantį filmą „Arminas Narbekovas. Futbolo fenomenas“ žiniasklaidai LFF stadione Vilniuje pristatė pats A.Narbekovas, filmo autoriai Stasys Petkus ir Gintarė Grikštaitė bei Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Vykdomojo komiteto narys, Klaipėdos apskrities futbolo federacijos prezidentas Romualdas Jonaitis.
Jau ketvirtą dokumentinį filmą apie Lietuvos olimpiečius sukūręs S.Petkus pažymėjo, jog norėjosi pakeisti tai, kad futbolo legendos buvo nepelnytai užmirštos.
„Norėjome parodyti, kad ir futbolas turi legendų. Keista buvo girdėti, kad kolegos, kurie domisi sportu, nežino kaip ir kada A.Narbekovas tapo olimpiniu čempionu, – teigė S.Petkus – Lietuvos futbolo federacija – prezidentas Julius Kvedaras ir kiti – parodė filmui didelį dėmesį ir finišo tiesiojoje padėjo padaryti pusę darbų. Už tai esu dėkingas.“
Pasak R.Jonaičio, jei krepšinis turėjo Arvydą Sabonį, futbolas turėjo A.Narbekovą: „Turbūt neatsitiktinai jie bendraamžiai („jis metais vyresnis, už tai ir aukštesnis“, – juokais pataisė A.Narbekovas) ir abu olimpiniai čempionai. Džiaugiamės, kad Arminas neatitrūko nuo futbolo ir tęsia karjerą treniruodamas jaunimo rinktinę. LFF su malonumu prisidėjo prie šio filmo.“
G.Grikštaitės teigimu, filmo kūrėjų tikslas buvo labiau šviečiamasis nei pramoginis: „Stengėmės įdėti daug faktų – kad žiūrėdamas filmą jaunimas ne tik paklausytų smagių istorijų, bet ir gautų žinių – kas buvo A.Narbekovas, kur jis pradėjo sportinį kelią, kas jam pradėjo pasiekti tokių aukštumų, ką jis veikė išėjo iš sporto, ar buvo lengva kurti naują gyvenimą. Dėl to nemažai pikantiškų istorijų liko už kadro.“
Pasakodamas apie filmo kūrimo procesą S.Petkus dėkojo buvusiam Vilniaus „Žalgirio“ operatoriui Rimui Mažuikai: „Žinojau, kad jo medžiaga bus pati įdomiausia. Pasiėmiau du maišus kasečių ir peržiūrėjau beveik 90 valandų. Pabaigoje radau tai, ko niekur nebuvo – pirmosios Lietuvos rinktinės rungtynes po Nepriklausomybės atkūrimo Tbilisyje, kur A.Narbekovas įmušė įvartį.“
Pabaigoje radau tai, ko niekur nebuvo – pirmosios Lietuvos rinktinės rungtynes po Nepriklausomybės atkūrimo Tbilisyje, kur A.Narbekovas įmušė įvartį.
Buvusi krepšininkė G.Grikštaitė pripažino abejojusi, ar pavyks prakalbinti futbolininkus, nes kadaise pati žvelgė kaip į dideles žvaigždes: „Tais laikais, futbolas buvo labai gerbiamas. Puikiai atsimenu juos einančius prospektu, jie buvo labai išdidūs, žmonių mylimi. Kai tik galėdavau eidavau į rungtynes. Jie man buvo kažkas tokio didingo. Todėl dėl šio filmo buvo tam tikrų baimių. Bet jos išnyko, kai pirmą kartą nuvažiavau pas Arminą. Iki tol žinojau jį iš tolo, kaip olimpinį čempioną. Kalbėtis buvo gera, nuoširdu, paprasta ir labai malonu.“
A.Narbekovas teigė dėl filmo sukūrimo „spardęsis kaip skęsdamas“, tačiau vėliau buvęs įkalbėtas. Išvydęs pabaigtą filmą buvęs futbolininkas pripažino pasijutęs keistai.
„Vis tik neįprasta, kai filmas rodomas žmogui esant dar gyvam. Buvo keista žiūrėti filmą apie save. Tą jausmą sunku apsakyti. Kai pasižiūri filmą, atrodo viskas vyko vakar, bet kai pasižiūri į pasą... supranti, kad praėjęs geras laiko tarpas, – kalbėjo A.Narbekovas. – Norėčiau pažymėti tik tai, kad jaučiuosi nenusipelnęs filmo tik apie save vieną. Futbolas – kolektyvinė sporto šaka. Vienas lauke – ne karys. Reikalingas pastiprinimas, užnugaris. Visas tuometinis „Žalgiris“ nusipelnė didelės pagarbos. Dėkoju visiems kolegoms, kurie buvo su manimi.“
Kai pasižiūri filmą, atrodo viskas vyko vakar, bet kai pasižiūri į pasą... supranti, kad praėjęs geras laiko tarpas, – kalbėjo A.Narbekovas.
Anot „Auksiniu Lietuvos 50-mečio futbolininku“ 2003 m. išrinkto A.Narbekovo, norint padaryti karjerą, prireikė ir nemažai sėkmės, ir kolegų pagalbos: „Kartais reikia tinkamu laiku būti tinkamoje vietoje. Man pasisekė, kad debiutavau komandoje. Pirmaisiais mokytojais „Žalgiryje“ buvo Stasys Danisevičius ir Vidmantas Rasiukas. Su ta komanda nuo 1983-ųjų iki paskutinių dienų galbūt ir nebuvome dideli draugai už aikštės ribų, bet aikštėje – vienas didelis kumštis. Žinojome, kas ką daro, kas ką gali – viskas vyko automatiškai. Treneriai Benjaminas Zelkevičius, Algimantas Liubinskas sulipdė darinį iš jaunesnių ir vyresnių žaidėjų. Buvome visur gerbiami laukiami. Futbolas kurį demonstravome, buvo patrauklus sirgaliams tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.“
R.Jonaičio teigimu, A.Narbekovas kaip sportininkas buvo tas pavyzdys, į kurį žiūrėjo jaunimas: „Galbūt jis pats apie tai nepagalvoja, bet futbolininkai sektini pavyzdžiai, kurie vaikus ištraukė iš gatvės, į sportą, teisingu gyvenimo keliu. Didžiausia filmo vertė bus ta, kad bus galima pamatyti, koks gali būti jauno žmogaus kelias.“
Filmo kūrėjai atskleidė, kad nemažą vaidmenį filme suvaidins A.Narbekovo motina, kuriai praėjusią savaitę sukako 90 metų. „Iš mūsų šeimos tik mama rimčiau susidomėjo futbolu. Dar dabar žiūri Čempionų lygą su manimi ir moko, kaip žaisti!“, – juokėsi legendinis futbolininkas.
Filmo „Arminas Narbekovas. Futbolo fenomenas“ premjeros įvyks vasario 19-ąją Vilniuje ir vasario 25-ąją Gargžduose. Vėliau žiūrovai galės filmą išvysti per LRT televiziją.
