Artėjant salės futbolo fiestai – svarbi žinia: pasaulio čempionatas vyks su žiūrovais

Didžiojo futbolo atmaina, žaidžiama krepšinio arenose.

Tokį sportą iš arti per tris savaites galės pažinti Lietuvos sporto aistruoliai.

Intensyvus tempas, du kėliniai po 20 minučių ir bent keliskart daugiau įvarčių nei tradiciniame lauko futbole – to gali tikėtis pasaulio čempionato Lietuvoje žiūrovai.

Rugsėjo 12 – spalio 3 dienomis vyksiantis renginys pritrauks milijonus akių visame pasaulyje, tačiau likus jau mažiau nei mėnesiui iki jo starto dar nebuvo žinoma, ar patys lietuviai jį galės išvysti gyvai.

Iš pradžių 2020 m. rudenį suplanuotas turnyras dėl COVID-19 pandemijos jau ir taip buvo nukeltas į šiuos metus, tačiau koronaviruso šmėkla gaubė organizatorių planus ir 2021-ųjų rudeniui.

Bet vis dėlto panašu, kad galimybę išvysti geriausias pasaulio salės futbolo komandas, o tarp jų – ir pirmąsyk tokio lygio turnyre dalyvausiančią Lietuvos rinktinę, – lietuviai turės.

Lietuvos futbolo federacijos (LFF) generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius 15min patvirtino, kad jau rytoj startuos pasaulio salės futbolo čempionato bilietų prekyba.

„Dvi dienas vyks išankstinė prekyba tik su FIFA rėmėjos „Visa“ banko kortelėmis, o nuo rugpjūčio 19 dienos bus visiems prieinama galimybė įsigyti bilietus“, – sakė E.Stankevičius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Edgaras Stankevičius

Nuo antradienio bus galima įsigyti bilietus ir į pirmosios čempionato dienos (rugsėjo 12 d.) rungtynes, tarp jų ir atidarymo mačą tarp Lietuvos ir Venesuelos, ir į vėlesnes rungtynes.

Tiesa, nuo rugsėjo 13-osios tvarka tiek visoje šalyje, tiek greičiausiai ir turnyre keisis.

Lietuvoje įsigalios pakeitimai, pagal kuriuos įvairiose viešosiose įstaigose – ne būtinųjų prekių parduotuvėse, maitinimo įstaigose, grožio salonuose ir kt. – galės lankytis tik galimybių pasus turintys asmenys. Šie pakeitimai galios ir salės futbolo čempionate.

E.Stankevičiaus teigimu, tiksli būsima tvarka dar bus patvirtinta, bet greičiausiai arenose galės lankytis tik asmenys su galimybių pasais.

„Esame patikinti, kad su galimybių pasais žmonės galės stebėti rungtynes. Bus tam tikri išsodinimo kriterijai. Tad jei kažkas kardinaliai nepasikeis, turėsime renginį su žiūrovais“, – tikino vienas LFF vadovų.

Jei kažkas kardinaliai nepasikeis, turėsime renginį su žiūrovais.

Tiek pirmąją čempionato dieną, tiek vėliau tikimasi užpildyti iki 50 proc. arenų kėdžių. Tiesa, LFF pasilieka galimybę tai keisti.

„Šiandien planuojame scenarijų su 50 proc. užpildymu, bet pasiliekame sau teisę didinti. Jeigu matysime, kad bilietų pardavimai vyksta sklandžiai, jei COVID-19 situacija bus ganėtinai normali, tai arenas galėsime užpildyti labiau. Bet apie situaciją nuo rugsėjo 13-osios spręsime tik prieš čempionatą gavę operacijų vadovo (Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio – aut. past.) įsakymą, kuriuo vadovausimės“, – teigė E.Stankevičius.

Laukia europiečių

Dar 2018-aisiais, Lietuvai gavus teisę organizuoti planetos pirmenybes, E.Stankevičius, Tomas Danilevičius ir kiti LFF vadovai kalbėjo apie įspūdingus būsimus sirgalių srautus.

Jų teigimu, į Lietuvą turėjo atvykti net apie 150 tūkst. sirgalių, iš kurių 6-7 tūkst. – vien brazilai.

„Scanpix“ nuotr./Brazilijos salės futbolininkai

Bet užslinkęs COVID-19 debesis ir neaiškumas šias prognozes sudaužė į šipulius. Turnyro organizatoriai tik likus kelioms savaitėms iki starto atvers kelius į arenas sirgaliams, kurių didžioji dalis greičiausiai bus lietuviai.

Iš užsienio tikimasi pritraukti kuo daugiau europiečių.

„Tikimės, kad bent jau Europos sirgaliai galės atvykti. Galimybių paso jie neturės, bet turės bendrą, galiojantį visoje Europoje. Su juo į rungtynes bus galima patekti, tad tikimės, kad tie Europos Sąjungos piliečiai, kurie bus pasiskiepiję Europoje pripažįstamomis vakcinomis, galės patekti į rungtynes. Gauname užklausų iš užsienio šalių ir ties tuo dirbame“, – pasakojo E.Stankevičius.

Prašys papildomų lėšų

Iš Vyriausybės atstovų Lietuvos futbolo vadovai laukia ne tik įsakymo dėl tvarkos, bet ir papildomo beveik pusės milijono eurų.

Dar prieš kelerius metus, gavusi teisę rengti pasaulio čempionatą, LFF iš Vyriausybės prašė 4 mln. eurų, vėliau nusileido iki 2,5 mln., o galiausiai gavo tik milijono eurų paramą.

Ją, E.Stankevičiaus teigimu, išdalino trims didžiosioms čempionatą organizuojančioms arenoms: 500 tūkst. „Žalgirio“ arenai, 350 tūkst. „Avia Solutions Group“ arenai ir 150 tūkst. – „Švyrurio“ arenai.

Gabrieliaus Jauniškio nuotr./„Žalgirio“ arena

Taip pat buvo nupirkti naujutėlaičiai arenų parketai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) paskyrė finansavimą mažesnių salių, skirtų treniruotėms, sutvarkymui – buvo suremontuoti persirengimo kambariai, pakeistas parketas, apšvietimas.

Bet LFF tikisi dar atsiriekti dalį pinigų iš valstybės biudžeto. Pasaulio salės futbolo čempionato organizatoriai pretenduoja į tarptautiniams renginiams skirtą fondą ir prašo papildomų 450 tūkst. eurų.

„Iki rugpjūčio pabaigos tikimės gauti atsakymą iš ministerijos. Iš jų dengtume likusius kaštus arenoms ir treniruočių salių išlaidas“, – sakė E.Stankevičius.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Tomas Danilevičius, Edgaras Stankevičius

Tiesa, Lietuvos Vyriausybės parama bet kuriuo atveju sudarys tik labai mažą dalį bendro pasaulio čempionato biudžeto.

Didžiąją jo dalį dengs FIFA, kuri yra numačiusi, jog salės futbolo šventė Lietuvoje kainuos net apie 20 mln. JAV dolerių – beveik 17 mln. eurų.

Pasaulinė futbolo valdymo organizacija pati apmokės visų komandų apgyvendinimą ir išlaikymą, keliones, COVID-19 testavimą, organizacines išlaidas ir kt.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Lietuvos salės futbolo rinktinė

FIFA prisiims ir nuostolius, kuriuos turnyras patirs dėl pasaulį užklupusios COVID-19 situacijos.

„Mes skaičiuojame savo scenarijus dėl bilietų pardavimų apribojimų, atributikos pardavimo, užsienio turistų neatvykimo, bet didžioji dalis nuostolių ir kaštų bus patirti FIFA, – teigė E.Stankevičius. – Bilietai, ložių pardavimai, čia pagrindinės dedamosios dalys, kurios iki šiol neaiškios ir gali būti nuostolingos. Arba pavyzdys, kad atsiranda papildomas COVID-19 protokolo laikymasis, kas taip pat nebuvo numatyta biudžete ir planuota, o kai bus tokios didelės apimtys, tai ir sumos susidarys nemenkos.“

Pirmieji dalyviai ims plūsti netrukus

Jei užsienio sirgalių daug nebesitikima, tai oficialių asmenų į Lietuvą suplūs net keli tūkstančiai.

LFF jau laužo galvą, kaip tinkamai priimti 23 pasaulio čempionate dalyvausiančias komandas, tarp kurių yra ir ypač tolimų kraštų atstovų – Tailando, Gvatemalos, Vietnamo, Saliamono salų ir kt.

E.Stankevičiaus teigimu, visos rinktinės į Lietuvą turėtų atvykti per pirmąją rugsėjo savaitę. Izoliuotis jų nariams neteks, bet bus privalu kas tris dienas darytis COVID-19 testus. Tai galios ne tik žaidėjams ar komandų personalui, bet ir teisėjams, FIFA atstovams, savanoriams ir turnyro organizatoriams.

„Kai kurios rinktinės atvyks anksčiau, nes turi pasiruošimo stovyklas Lietuvoje. Pavyzdžiui, esame pasirašę sutartį su Maroko federacija, jie jau nuo rugsėjo 4-osios atvyks į Lietuvą, turės pasiruošimo stovyklą. Kitos rinktinės atvyks rugsėjo pirmos savaitės pabaigoje, likus kelioms dienoms iki čempionato pradžios. Rinktinės dėliojasi paskutinius paruošiamuosius darbus, teiraujasi, ar yra galimybių surengti Lietuvoje draugiškas rungtynes, tad planus dar gali keisti, bet apskritai planuojami atvykimai pirmąją rugsėjo savaitę, – pasakojo LFF generalinis sekretorius. – FIFA delegacija, teisėjai, atsakingi asmenys jau rugpjūčio pabaigoje pradės atvažiuoti į Lietuvą. Pavyzdžiui, rugpjūčio pabaigoje visa teisėjų delegacija jau čia bus, bus daromi mokymai, seminaras, vyks pasiruošimo turnyras Jonavoje su A lygos salės futbolo komandomis.“

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Sirgaliai

Be komandų, teisėjų ir organizatorių, kurių, kartu su atvyksiančiais FIFA atstovais, bus apie 200, turnyre tikimasi turėti dar ir apie 400 savanorių.

Jų paiešką LFF paskelbė dar liepą, bet kol kas iki tikslo dar toli, o tai E.Stankevičiui ir kitoms Lietuvos futbolo galvoms kelia nerimą.

„Savanorių poreikis yra apie 400 per visus tris miestus, bet šiai dienai situacija yra sudėtinga. FIFA pageidauja, kad didžioji dalis savanorių būtų iš Lietuvos, be to, visa COVID-19 situacija nepadeda ieškotis savanorių ir tas laikmetis nėra labai dėkingas savanoriavimui, nes visi grįžta į studijas, darbus, mokslus. Vargstame su savanoriais“, – atsiduso vienas LFF vadovų.

Vargstame su savanoriais.

Iš viso Lietuvą be kitų šalių sirgalių rugsėjo ir spalio mėnesiais per pasaulio čempionatą turėtų aplankyti bent 2 tūkst. svečių iš užsienio.

Primename, kad devintojo pasaulio salės futbolo čempionato rengimo teisės Lietuvai buvo patikėtos 2018 m., nukonkuravus Iraną, Japoniją ir Naująją Zelandiją.

Lietuvos salės futbolo rinktinė turnyre debiutuos šeimininkės teisėmis ir varžysis A grupėje, kur žais prieš Venesuelos, Kazachstano ir Kosta Rikos rinktines.

Visus tris mačus lietuviai žais Kauno „Žalgirio“ arenoje rugsėjo 12, 15 ir 18 dienomis. Grupių etapas vyks rugsėjo 12-20 dienomis, o atkrintamosios startuos rugsėjo 22-ąją.

Finalas spalio 3-ąją bus surengtas Kaune.