„Be trikdžių iš Vilniaus per Frankfurtą lėktuvu pasiekėme Prancūzijos didmiestį Lioną, iš kurio „Saint-Etienne“ futbolo klubo atstovas atvežė į Sent Etjeną, stūksantį apie 60 km nuo oro uosto. Klubo bazė yra 180 tūkst. gyventojų miesto, dydžiu panašaus į Klaipėdą, pakraštyje. Apgyvendino kambariuose po vieną“, – kelionę pirmyn prisiminė „Atlanto“ puolėjas Rokas Krušnauskas.
Teritorija, kurioje įsikūręs vienas garsiausių Prancūzijos klubų, – nemaža. Anot klaipėdiečio, joje mažiausiai aštuonios standartus atitinkančios aikštės.
Vakarop į bazę atvykę klaipėdiečiai gana greitai turėjo progos susipažinti su prancūzų klubo virtuve, kurioje maitindavosi tris kartus per dieną.
Sėkmingai naują Prancūzijos čempionatą pradėję ir po trijų turų antroje vietoje esantys pagrindiniai „Saint-Etienne“ futbolininkai valgo atskiroje salėje – atitinkančioje restorano lygį
„Žvaigždės pietauja bazės restorane, o jaunesni, prasčiau žaidžiantys – valgykloje“, – juokaudamas valgymo sąlygas palygino puolėjas. Maistu R.Krušnauskas nesidžiaugė: ir nelabai skanu, ir mažos porcijos.
„Kūno svoris dviems kilogramais sumažėjo, – šypsojosi žaidėjas. – Eidavome pirkti maisto į miestą už savo pinigus. O jis buvo nepigus – teko paišlaidauti.“
Ne palyginti lietuviškos ir prancūziškos virtuvių klaipėdiečiai nuvyko į tolimą miestą – save parodyti. Tačiau intensyvių treniruočių ir akylos peržiūros jie nesulaukė.
Tik dusyk per dieną buvo surengtos dvejos pratybos. Kitomis dienomis – po kartą. Dažniausiai lietuviai treniravosi su 19-mečių komanda ir keturis sykius su „Saint-Etienne“ dubleriais.
Pasak R.Krušnausko, skirtumas tarp jaunuolių ir dublerių – didelis. Lietuviams, visa galva pranokusiems 19-mečius prancūzus, daug įdomiau ir naudingiau buvo treniruotis su dubleriais. Kai kurie iš jų yra kviečiami kelti meistriškumą su pagrindinės ekipos futbolininkais, tačiau Lietuvos jaunimo rinktinės narys apgailestavo, kad pratybų su vyresniais žaidėjais buvo mažoka.
Per treniruotes dažniausiai reikėdavo žaisti futbolą. Lietuviams nebuvo skirtas išskirtinis dėmesys. Apie juos nuomonę tikriausiai sudarė treneriai.
Pretendentų į „Saint-Etienne“ komandą nebuvo daug – su dubleriais treniravosi dar du jaunuoliai atvykę iš kitur.
„Su 19-mečiais treniruotis buvo neįdomu, nes mūsų trejetukas akivaizdžiai išsiskyrė. O su antrosios komandos žaidėjais mes buvome panašaus lygio. Tik kai kurie iš prancūzų dublerių išsiskyrė individualiu meistriškumu“, – situaciją apžvelgė R.Krušnauskas.
Futbolininkas neslėpė, kad jam ir draugams nemažai laiko teko nuobodžiauti – po treniruočių neturėjo, ką veikti.
„Pakalbėti su niekuo nebuvo įmanoma, nes nė vienas iš prancūzų nekalbėjo angliškai, – nuobodulio priežastį įvardijo iš Kauno į „Atlantą“ atvykęs puolėjas. – Net treneriai nemokėjo – tik vos vieną kitą žodį, kad paaiškintų pratimą.“
Todėl lietuviai laiką leido kartu. Vaikščiodavo po bazės teritoriją, kuri buvo tarp kalnų. Laimė, karštis nekankino, nes dažnai lynodavo, būdavo apsiniaukę.
Klaipėdiečiai turėjo progą stebėti Prancūzijos aukščiausiosios lygos čempionato 2-ojo turo kovą tarp „Saint-Etienne“ ir „Reims“ komandų, kurias 3:1 laimėjo pirmąsias naujųjų pirmenybių namų varžybas žaidę Sent Etjeno futbolininkai. Lietuviams varžybos paliko didelį įspūdį, mačą stebėjo beveik 34 tūkst. žiūrovų.
Praėjus dviem savaitėms R.Krušnauskas išvyko į Klaipėdą, o kiti du futbolininkai – į kitą klubą, Reno „Stade Rennais“.
Šioje komandoje D.Virkšas yra stebimas dar ir šiandien, o E.Gertmonas sulaukė „Stade Rennais“ ekipos viliojančio pasiūlymo, tačiau jį priims po to, kai pavasarį Lietuvoje baigs gimnaziją ir gaus brandos atestatą.
