Po ilgo ir varginančio bylinėjimosi proceso aukų šeimos pagaliau išgirdo slėptą tiesą. Naujai atskleisti dokumentai parodė, kad britų policija bandė slėpti savo klaidas ir nekompetenciją, apkaltindama pačius žuvusiuosius, praneša AP.
Vyriausybės sudaryta komisija išnagrinėjo slaptus dokumentus ir padarė išvadą, kad dėl tragedijos aistruoliai nėra kalti.
Rungtynių dieną britų policija ir stadiono apsauga paliko atvirus vartus į stadiono stovimas tribūnas. Į vieną jų susigrūdo apie 2000 žmonių, tačiau dėl aplink buvusios metalinės tvoros jie negalėjo niekur išeiti. Stadioną saugojusi policija neapskaičiavo jo talpos ir nereguliavo plūstančio žmonių srauto. Vis daugiau žiūrovų bandė patektį į stadioną pro gana siaurą tunelį, taip spausdami ten jau buvusius sirgalius. Kilusio sąmyšio metu buvo sutrypti ir žuvo 94 žmonės, dar du mirė ligoninėje.
Net ir pastebėjus, kad žmonės prie metalinės tvoros yra prispausti, policija iškart nesiėmė evakuacijos priemonių ir smarkiai pavėlavo gelbėti futbolo aistruolius.
Pasak Didžiosios Britanijos premjero Jameso Camerono, nauji dokumentai sudaro 400 tūkst. puslapių. Jie liudija, kad policija savo klaidas bandė dangstyti kaltę versdama patiems aistruoliams – neva didžioji dalis aptvare buvusių futbolo gerbėjų buvo neblaivūs arba turėjo kriminalinę praeitį. Taip pat buvo skleidžiamos žinios, neva sirgaliai švarino žuvusiųjų kišenes.
Manoma, kad prie to prisidėjo ir tuo metu vyravusi nuomonė, kad futbolo sirgalius yra neišauklėtas chuliganas, kurio pagrindinis tikslas – riaušių kėlimas. Dar nebuvo išblėsę prisiminimai apie 1985 metų tragediją Briuselyje, kai „Liverpool“ ir „Juventus“ rungtynių metu per anglų sirgalių sukeltas riaušes neatlaikė stadiono konstrukcija ir žuvo 39 žmonės.
„Nauji įkalčiai atskleidžia, kad aukų šeimos turėjo kentėti dvigubą neteisybę. Dėl saugumo struktūrų klaidų jie ne tik prarado savo mylimus žmones, tačiau ir turėjo labai ilgai laukti, kad sužinotų tiesą, jog ne jie buvo kalti dėl tragedijos. Juos kamavo ne tik praradimo skausmas, bet ir tai, kad aukos buvo atvirai juodinamos. Visos šalies vardu noriu atsiprašyti aukų artimųjų už šias skriaudas“, – kalbėjo J.Cameronas.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Hillsborough“ tragedijos dokumentai |
Nors iš dokumentų sunku daryti išvadas, ar greitesnis ir geresnis pagalbos tarnybų reagavimas būtų sumažinęs aukų skaičių, tačiau komisijos narys daktaras Billas Kirkupas teigė, kad mažiausiai 41 aistruolis „turėjo galimybę išgyventi“.
„Šie dokumentai parodo, kad tragedija neturėjo įvykti. Yra aišku, kad saugumo struktūros, reaguodamos į įvykį padarė didelių klaidų. Po nelaimės buvo bandoma visą kaltę suversti patiems žuvusiesiems“, – kalbėjo Liverpulio vyskupas Jamesas Jonesas, kuris buvo dokumentus nagrinėjusios komisijos pirmininkas.
1991 metais teismas dėl tragedijos nenubaudė nieko ir tai pavadino „nelaimingu atsitikimu“, nors ir pažėrė kritikos Pietų Jorkšyro policijai. Dabar, pasak J.Camerono, bus kreipiamasi į Britanijos aukščiausią teismą, kuris turėtų pradėti naują tyrimą.
Aukų artimieji planuoja artimiausiu metu susitikti ir aptarti, kokių dar veiksmų jie gali imtis, kad ši tragedija būtų iki galo ištirta.
„Hillsborough“ tragedijos pasekmės nebuvo vien neigiamos, po jos D.Britanijos sporte įvyko daug esminių permainų. Iš aukščiausių futbolo lygų stadionų dingo stovimos vietos, kas padėjo klubams ir policijai efektyviau kovoti su chuliganizmu. Padidėjęs saugumas stadionuose paskatino sporto renginiuose dažniau lankytis moteris ir vaikus.
Po gana ilgo laikotarpio, kurio metu anglų futbolo aistruoliai visoje Europoje garsėjo chuliganizmu ir neramumu kėlimu, o klubai dažnai dėl jų elgesio būdavo diskvalifikuojami iš tarptautinių turnyrų, pasikeitimai grąžino tikėjimą britų sporto vadyba. Europa ir pasaulis vėl patikėjo, kad D.Britanijoje gali vykti dideli sporto renginiai, dėl ko Londone šiemet įvyko olimpinės ir parolimpinės žaidynės.
