Į Kauno klubo žingsnius sureagavo Vilniaus „Žalgirio“ klubas. Jis užprotestavo kauniečių norus, pateikdamas pretenziją dėl šio klubo pavadinimo naudojimo.
Nepriklausomos Lietuvos pirmenybėse įvairių miestų komandos tokius pavadinimus turėjo ne vieną ir ne du kartus. Savo laiku toje pačioje lygoje žaidė Gargždų ir Kauno „Bangos“, Šiaulių ir Tauragės „Taurai“, o taip pat ir Vilniaus bei Kauno „Žalgiriai“.
1999-aisiais FBK „Kaunas“ iš Vladimiro Romanovo rankų trumpam buvo perėjęs į tuometinio Kauno „Žalgirio“ savininko Šabtajaus Kalmanovičiaus kontrolę.
Vėliau pagal tą patį straipsnį nebuvo leista „Klaipėdos granitui“ būti Klaipėdos „Granitu“, nes šio klubo susikūrimo metu dar egzistavo Vilniaus „Granitas“.
Tada komanda buvo pavadinta Kauno „Žalgiriu“, su tuo vardu ji ir tapo 1999-ųjų rudens čempione. Vilniaus „Žalgiris“ tada užėmė trečiąją vietą.
Bet 2011-aisiais Lietuvos futbolo federacija (LFF) priėmė varžybų nuostatus, kuriais uždraudė komandoms turėti vienodus pavadinimus.
Varžybų nuostatuose teigiama: „Komandos pavadinimas ir/ar ženklas/logotipas negali būti tapatus kitų dalyvaujančių kurioje nors LFF lygoje Klubų anksčiau naudojamiems Komandų pavadinimams ir/ar ženklams/logotipams.“
Tais metais buvo susiklosčiusi tokia situacija, kad verslininko Vadimo Kastujevo nustekentas FK „Žalgiris“ buvo pavaldus bankroto administratoriui, o A lygoje jau nebe pirmus metus žaidė „Žalgirio“ aistruolių atkurtas VMFD „Žalgiris“. Bankroto administratorius buvo metams perleidęs teisę „Žalgirio“ vardu vadintis tada į aukščiausią lygą iškopusiam Vilniaus „Reo“ klubui.
LFF Vykdomojo komiteto (VK) sprendimas apsaugojo A lygą nuo nesusipratimų, kai joje žaistų du Vilniaus „Žalgiriai“.
Vėliau pagal tą patį straipsnį nebuvo leista „Klaipėdos granitui“ būti Klaipėdos „Granitu“, nes šio klubo susikūrimo metu dar egzistavo Vilniaus „Granitas“.
Klaipėdiečiams teko prie savo klubo pavadinimo pridėti miesto vardą, tad komanda vadinasi „Klaipėdos granitas“.
Kauno „Spyrio-Žalgirio“ klausimą LFF VK nagrinės vasario 25 dieną.
