Tą vakarą Vakarų Vokietija 1:0 Romoje palaužė Argentiną, kuri rungtynes baigė vos devyniese.
Tuomet vėlyvas 11 metrų baudinys lėmė, kad finale pergalę šventė Vakarų Vokietija.
Urugvajuje gimęs, tačiau daugiau nei 40 metų Meksikoje gyvenęs teisėjas E.Codesalis dėl savo darbo 1990-siais itin ilgai kentė D.Maradonos atakas.
Arbitras pasidalino prisiminimais „Tirando Paredes“ laidoje, kurioje atskleidė, kad D.Maradoną galėjo iš aikštės išsiųsti dar prieš prasidedant rungtynėms, mat šis įžeidinėjo žiūrovus, nušvilpusius Argentinos himną.
Dar vieną raudoną kortelę D.Maradona, anot teisėjo, turėjo gauti 65-ąją minutę. Tada legendinis argentinietis pyko dėl komandos draugo Pedro Monzono išvarymo ir šaukė, esą FIFA siuntė šį teisėją jo rinktinės apvogti.
„Tuo momentu galėjau išvyti ir jį, – prisiminė teisėjas. – Turėjau apie tai pagalvoti dėl to, koks jis buvo žaidėjas... Bet kaip žmogus? Jis vienas blogiausių mano sutiktų žmonių.“
Jis vienas blogiausių mano sutiktų žmonių
E.Codestalis po laidos tviteryje parašė sulaukęs daug neigiamų žinučių, bet tikino neišsižadantis pozicijos, kurią išsakė.
„Po komentarų bangos, įžeidinėjimų ir linkėjimų, kad mano vaikai ir anūkai mirtų nuo COVID-19 vien tam, jog aš kankinčiaus, nes pasakiau, kad Maradona yra bjaurus, paskaitykite to apibrėžimą: nevertas pripažinimo ir pagarbos. Man jis nėra vertas pripažinimo. Kaip ir sakiau, jis buvo puikus žaidėjas, tačiau kaip žmogus jis buvo bjaurus“, – nuomonės nekeitė E.Codestalis.
Šio arbitro darbas tame 1990-ųjų pasaulio čempionato finale daug metų buvo aštri tema Argentinoje.
P.Monzonas buvo pirmas istorijoje žaidėjas, išvytas iš aikštės planetos pirmenybių finale. Pergalingą baudinį 85-ąją minutę realizavo Andreasas Brehme, o štai dar po dviejų minučių išvarytas buvo ir Gustavo Dezoti.
D.Maradona niekada nepamiršo tų rungtynių ir reguliariai paminėdavo E.Codestalį savo viešuose pasisakymuose.
