Nikaragva amžiams!
Koronaviruso akivaizdoje Baltarusijos čempionatas jau keletą savaičių pretenduoja laimėti vienintelio likusio planetos čempionato karūną. Visgi viena paskutinių kliūčių mūsų kaimynams liko Nikaragva arba vadinamasis šios šalies „Liga Primera“ čempionatas.
Baltarusija, Nikaragva ir afrikietiškas Burundis – trys likę žemės gaublio taškai, kuriuose šią savaitę dar tęsiamos futbolo kovos. Visam likusiam pasauliui žmonių gyvybės ir sveikata yra svarbiau
Baltarusijos čempionate rungtyniaujantys futbolininkai neretai skundžiasi aikščių kokybe. Keletas žymesnių žaidėjų, pavyzdžiui, Aleksandras Nojokas ar Artiomas Milevskis, žadėjo net patys tiesti aikštynus.
Tačiau tokias replikas laidę baltarusiai tikrai nematė stadionų, kuriuose yra žaidžiamos Nikaragvos pirmenybės.
Aikštės šioje šalyje daugelį sugrąžins į vaikystė – išklypę vartai, visiškai ištryptos baudos aikštelės, duobėmis išvagota veja.
„Kartais susidarys įspūdis, kad stebite rungtynes po apokalipsės“, – vaizdingai Nikaragvos futbolo realybę aprašo tribuna.com.
Ant blokų ir tvorų
Baltarusijos futbolo realybė panaši į lietuvišką. Neretai kaimynai juokauja, kad įtakos gerbėjų skaičiui čempionato rungtynėse negali padaryti joks koronavirusas, nes tų gerbėjų stadionuose niekada ir nebuvo.
Visgi kai baltarusiai žvelgia į Nikaragvą, jiems pasidaro lengviau. Norinčių paragauti aukščiausio šios šalies futbolo – nedidelė saujelė.
Viena iš šios problemos priežasčių – tribūnos, kurios stadionuose yra kuklios ir nekokybiškos. Net jei žaidžia „Juventus“, tiesa nikaragvajietiškas, o ne itališkas, žiūrovų stadione – vos kelios dešimtys.
Visgi tribūnų nebuvimas vietiniams – anokia problema. Ištikimiausi vietos futbolo entuziastai puikiai išsiverčia ir be jų – patogiai įsitaisydami ant tvorų ar betoninių konstrukcijų.
Yra Nikaragvoje ir šiuolaikiškų aikštynų, tačiau neretai jie yra pritaikyti ne tik futbolui, bet ir kitoms sporto šakoms. Arbitrams dirbti tokiomis sąlygomis, veikiausiai, netgi kiek lengviau, nes apstu linijų, pagal kurią galima nesunkiai fiksuoti nuošales.
Visos trys sostinės Managvos komandos aukščiausioje lygoje žaidžia 15 tūkst. olimpiniame stadione, tačiau kukliems „Deportivo Las Sabanas“ ir „Municipal Jalapa“ leidžiama rungtyniauti vos 1 tūkst. sirgalių talpinančiose aikštėse.
Visi mačai – tiesiogiai
Šiomis savaitėmis Nikaragvos futbolą atranda pasaulis ir šios šalies futbolo funkcionieriai tuo didžiuojasi. Jeigu mėgstate futbolo egzotiką, „Liga Primera“ rungtynes galite stebėti tiesiogiai.
Visos čempionato kovos yra tiesiogiai transliuojamos oficialiame lygos Youtube kanale. Čia rasite ir rungtynių santraukas.
Tiesa, komentavimo kokybė futbolo gurmanus gali nuvilti: neretai atrodo, kad mačai yra komentuojami iš kambariuko su absoliučiai pilkomis sienomis ir be jokios specialios įrangos – garsai skausmingai pjauna ausį, kartais pasigirsta pašaliniai traškesiai, pasitaiko ir, kad komentatorius tiesiog paslaptingai kelioms minutėms „prapuola“.
„Real“ prieš „Juventus“
Nikaragvos aukščiausioje lygoje žaidžia dešimt komandų. Po dviejų ratų rengiamos atkrintamosios varžybos. Stipriausios dvi komandos atkrintamąsias pradeda iš karto nuo pusfinalio, 3–6 vietas užėmusios – nuo ketvirtfinalio.
Kaip ir daugumoje Centrinės Amerikos šalių, per metus sužaidžiami du čempionatai. „Apertura“ nugalėtoju šiemet tapo „Real Esteli“ ekipa.
Po trylikos turų „Clausura“ pirmenybėse pirmauja „Managua“, dviem taškais lenkianti čempionus.
V | Komanda | R | + | = | - | Taškai |
---|---|---|---|---|---|---|
1 | Managua | 13 | 9 | 2 | 2 | 29 |
2 | Real Estelí | 13 | 8 | 3 | 2 | 27 |
3 | Diriangén | 13 | 8 | 3 | 2 | 27 |
4 | Municipal Jalapa | 13 | 6 | 3 | 4 | 21 |
5 | Walter Ferretti | 13 | 5 | 3 | 5 | 18 |
6 | Chinandega | 13 | 4 | 3 | 6 | 15 |
7 | Juventus Managua | 13 | 3 | 4 | 6 | 13 |
8 | Real Madriz | 13 | 4 | 1 | 8 | 13 |
9 | Deportivo Ocotal | 13 | 2 | 3 | 8 | 9 |
10 | Deportivo Las Sabanas | 13 | 2 | 3 | 8 | 9 |
Lygoje dirba vienintelis treneris užsienietis – argentinietis Roberto Chanampe. Jis vadovauja sostinės Managvos „Juventus“ ekipai.
Beje, „Juventus“ – ne vienintelis garsus vardas, verčiantis pakelti antakį ir Europos futbolo mėgėjus. Lygoje žaidžia ir „Real Madriz“ iš Somoto, taigi kiekvieną sezoną bent po porą sykių nikaragvajiečiai išvysta ir garsiąją Europos futbolo sunkiasvorių akistatą.
Įdomu, kur šioje akistatoje linksta Cristiano Ronaldo simpatijos?
Futbolininkų protestas
Visgi šis Nikaragvos futbolo nuotykis patinka ne visiems. Futbolininkai piktinasi, kad yra verčiami žaisti ir rizikuoja mirti aikštėse, kai visas pasaulis sėdi namuose.
Pirmąją protesto akciją jau galima buvo išvysti „Walter Ferretti“ ekipos rungtynės dvikovoje su viena stipriausių šalies ekipų „Diriangén“.
Pastarasis klubas yra vienintelis šalyje, kuris gyvena tik iš privačių lėšų. Į šias rungtynes „Diriangén“ futbolininkai žengė su medicininėmis kaukėmis ir latekso pirštinėmis, o komandos nuotraukai pozavo laikydamiesi saugaus atstumo. Visgi žaisti jie turėjo be visų šių rekvizitų.
„Mūsų žaidėjai nenori žaisti. Jie bijo ir aš puikiai juos suprantu. Niekas nenori mirti aikštėje. Turnyras turi būti sustabdytas, tačiau dauguma klubų balsavo, jog varžybos turi tęstis“, – pyko „Diriangén“ klubo vadovas Sergio Salazaras.
Skaičiai – toli nuo realybės
Virš 6 mln. gyventojų turinčioje šalyje oficialiai kol kas patvirtinti tik penki koronaviruso atvejai ir viena mirtis.
Visgi akivaizdu, jog šie skaičiai neatspindi tikrosios realybės. Kaimyninės šalys, turinčios su Nikaragva glaudžius ekonominius ir geografinius saitus, fiksuoja kur kas slogesnę statistiką. Hondūras – 222 atvejai ir 15 mirčių, Salvadoras – 46 ir 2 mirtys, Kosta Rika – 396 ir 2.
Šių dienų Nikaragvos futbolo bėdų ir futbolininkų agonijos priežasčių reikėtų ieškoti ten pat, kaip ir Baltarusijoje.
Visas šis chaosas yra glaudžiai susijęs su aukščiausia šalies valdžia, nes beveik visi klubai gyvena iš valstybės „kišenės“.
Nikaragvos prezidento pareigas eina 74 metų Danielis Ortega – vienas iš 1979 metų sandinistų revoliucijos organizatorių. Pirmą kartą šalies prezidento pareigas jis ėjo 1985–1990 metais, o 2007-aisiais sugrįžo į valdžią.
D.Ortega propaguoja marksistinę, socialistinę doktriną, kovą prieš, jo teigimu, „JAV vykdomą imperializmą“.
Visgi pastaraisiais metais situacija šalyje yra ypač įtempta – tęsiasi politinė suirutė, dažnai vyksta spontaniškos demonstracijos, kurios virsta ginkluotais susirėmimais, riaušėmis, stipriai išaugo ginkluotų užpuolimų ir vagysčių skaičius.
Užsieniečiams negalima dalyvauti šalies politinėje veikloje, įskaitant demonstracijas ar kitus masinius susibūrimus, draudžiama fotografuoti valstybinių institucijų pastatus, rekomenduojama nevykti į didžiuosius šalies miestus – Managvą, Leóną ir Granadą.
Būtent šie neramumai šalies prezidentą ir verčia toliau tvirtai laikytis savo kurso ir žygiuoti priešinga kryptimi nei visas pasaulis – net jeigu tai yra kelias į mirtį.
Valdžią išlaikyti siekiantis D.Ortega tęsdamas futbolo čempionatą nori pademonstruoti, kad jokios suirutės šalyje nėra, valstybė išlaiko stabilumą, o sportas – bene geriausias to įrodymas.
Kalbama, kad yra įbauginti ne tik nuo valstybės priklausomų klubų savininkai, bet ir žaidėjai. Dauguma jų pasisako už tai, kad pirmenybes reikėtų tęsti.
Kitaip ir vargu ar gali būti. Pavyzdžiui, jau minėtas „Walter Ferretti“ priklauso Nikaragvos policijos pajėgoms, o atlyginimus žaidėjams moka Managvos meras.
Jei futbolo čempionatą tektų nutraukti, šiuo pavyzdžiu veikiausiai pasektų ir beisbolas – populiariausia sporto šaka šioje šalyje. Tai dar stipriau išjudintų D.Ortegos pozicijas.
Nikaragvos futbolo rinktinė FIFA nacionalinių komandų reitinge užima 151 vietą ir niekada nėra dalyvavusi pasaulio čempionate.