Mūsų kelyje bus vieną žemiausių reitingų turinti Europos komanda Gibraltaras. Puikus oponentas G.Gineičiui atsidaryti savo įvarčių sąskaitą rinktinėje.
„Jei turėsiu progą, jau galėtų koks vienas ir įkristi, – Portugalijos pietuose esančioje Algarvėje vykstančios stovyklos metu šypsojosi Lietuvos rinktinės saugas. – Visgi svarbiausia, kad mano komanda laimėtų.“
Universalumas, fizinės savybės, aikštės matymas, sprendimų priėmimo greitis, veteranams būdingas šaltakraujiškumas.
Tokiais epitetais Apeninuose vis dažniau liaupsinamas devyniolikmetis lietuvis iš Mažeikių.
Už stropumą ir darbštumą treniruočių metu „Torino“ vyriausiojo trenerio Ivano Juričiaus simpatijų sulaukęs lietuvis savo šanso nepaleido.
Iš rikiuotės iškritus Ivanui Iličiui, atraminis saugas tapo Turino komandos starto sudėties žaidėju, žaidė penkiose „Serie A“ rungtynėse iš eilės, o dvejose pastarosiose su „Napoli“ (1:1) ir „Udinese“ (2:0) buvo nekeičiamas.
Maža to, abejose šiose rungtynėse, be savo kruopštaus darbo ginantis, G.Gineitis svariai prisidėjo ir prie visų trijų „bulių“ įvarčių – mače su Italijos čempionais pakėlė kampinį, po kurio įkrito išlyginamasis įvartis, o Udinėje perėmė du svarbius kamuolius ir po šių epizodų „Toro“ surengė dvi žaibiškas įvarčiais virtusias atakas.
Šį sezoną G.Gineitis jau sužaidė 14 „Serie A“ mačų.
Vis didėjanti įtaka klube ir augantis I.Juričiaus pasitikėjimas bene geriausiai atsispindėjo simbolinę Lietuvai kovo 11-ąją, kai „Torino“ su devyniolikmečiu mažeikiškiu pratęsė sutartį net iki 2028-ųjų vasaros.
„Esu ramus, kantrus ir nesiveliu ten, kur nereikia. Tikrai nelaikau savęs aukščiau kitų ir noriai bendrauju su dauguma. Manau, kad likau toks pats vaikinas, koks buvau ir anksčiau“, – kukliai šypsosi mažeikiškis.
Gine, kaip jį vadina „granatinių“ fanai, buvo vienas iš dešimties „Torino“ žaidėjų, pabirusių į Italijos, Serbijos, Lietuvos, Šveicarijos, Sakartvelo, Kroatijos, Kosovo ir Kipro nacionalines rinktines per šį tarptautinį langą.
191 cm ūgio atraminis saugas tiek Pjemonte, tiek Lietuvoje „dengia“ ypač daug aikštės ploto ir atlieka gyvybiškai svarbią savotiško „iešmininko“ funkciją – atsakingas už varžovų atakų stabdymą ir savųjų konstravimą, neretai atliekant „pirmąjį“ perdavimą.
Į stovyklą Algarvėje G.Gineitis atskrido antradienio popietę ir beveik be atokvėpio prisijungė prie komandos draugų pirmoje treniruotėje. Į futbolo aikštę devyniolikmetis leidosi su nauja šukuosena, kurią preciziškai prieš keletą dienų suformavo Raffaele – žinomas Turino barberis, kuriam savo įvaizdį patiki dauguma „Torino“ komandos žvaigždžių.
Itališkų spalvų ir potėpių Gvido gyvenime vis daugiau.
„Dešimt mėnesių kiekvieną dieną turėjau italų kalbos pamokas po tris valandas – nuo 8 iki 11 val. Po truputį pradėjau kalbėti ir gana greitai išmokau. Italijoje nedaug kas kalba angliškai. Mūsų klube irgi pagrindinė kalba yra italų. Treneris gali kalbėti angliškai, bet rūbinėje ir treniruotėse daugiausia bendraujama itališkai. Visada geriau mokėti tos šalies kalbą, kurioje gyveni“, – savo filosofiją dėsto jaunasis „Torino“ saugas.
– Gvidai, pastaruoju metu jūsų vaidmuo klube stipriai išaugo. Ar patį nustebino klubo pasiūlymas taip greitai pasirašyti naują sutartį, nors ir ankstesnioji galiojo iki 2026-ųjų vasaros? – 15min paklausė G.Gineičio.
– Su vadovais ir treneriais jau anksčiau buvome susitarę, kad jeigu pradėsiu daugiau rungtyniauti, man bus pasiūlytas ir naujas kontraktas. Klubas savo pažadą ištesėjo. Pastaruoju metu žaidžiu daug, tas džiugina, bet tam įtakos turėjo ir I.Iličiaus trauma. Atsilaisvino vieta aikštės viduryje ir smagu, kad treneriai jaunu žaidėju pasitikėjo.
Teko girdėti, kad buvo keletas pasiūlymų iš kitų klubų, bet per daug į tai nesigilinau. Man patinka Turinas, „Serie A“ čempionato lygis, tenkino sąlygos, kurias pasiūlė. Žengiame turnyro lentelės viduryje, komanda stipri. Padavė kontraktą, pasirašiau ir tikrai dėl to nė kiek nesigailėjau.
– Išaugusią svarbą vienuolikėje nemažai iliustruoja tas faktas, kad vis dažniau keliate „Torino“ komandos kampinius? Kas tai lėmė?
– Tai buvo trenerio sprendimas. Jis treniruočių metu mato, kad kamuolį galiu pasiųsti į tam tikrą tašką. Dėl to tokią užduotį rungtynėse gaunu vis dažniau – tiek per kampinius, tiek atliekant baudos smūgius.
– Rungtynėse su „Napoli“ po vieno tokio epizodo ir jūsų perdavimo bei kilusios sumaišties baudos aikštelėje buvo įmuštas ir išlyginamasis įvartis. Neapmaudu, kad rezultatyvus perdavimas visgi nebuvo įrašytas į jūsų sąskaitą?
– Tai visai nesvarbu. Svarbiausia, kad komanda įmušė ir sužaidėme geras rungtynes, iškovojome tašką. Geras perdavimas neprapuola (šypsosi).
– „Torino“ vyriausiasis treneris I.Juričius ne kartą yra pagyręs jus spaudos konferencijų metu už atsidavimą treniruotėse. Koks yra šis 48-erių specialistas?
– Treneris turi du veidus. Vienoks jis yra futbolo aikštėje ir treniruotėse ir visai kitoks už aikštės ribų. Už stadiono tu su juo gali pasišnekėti apie daug dalykų, kurie visai nesusiję su futbolu, yra įsiklausantis, jam gali pasipasakoti savo problemas, bet ir jis savo ruožtu yra atviras.
Aikštėje tai yra visai kitas žmogus – gali ant tavęs šaukti, rėkti, spausti ketvirtą teisėją ir jam pasakyti ne patį gražiausią komplimentą. Rungtynėse su Florencijos „Fiorentina“ nesusilaikė ir iš karto gavo raudoną kortelę.
– Ypač didelį pasitikėjimą jums treneris rodė per šį sezoną vykusias dvikovas su Italijos futbolo grandais, o balandžio 14-ąją laukia Turino derbis su „Juventus“...
– Labai laukiu šių rungtynių. Jau kartą prieš šią komandą žaidžiau, buvo išleidę į aikštę pirmajame mače svečiuose. Bus smagu tokias rungtynes žaisti savo aikštėje, atmosfera turėtų būti labai gera. Neabejoju, kad bėgios šiurpuliukai.
– Ar aplanko mintys, kad nesulaukęs ir dvidešimties jau gyvenate svajonių gyvenimą?
– Šitą svajonę turėjau nuo mažų dienų. Visada norėjau žaisti kuriame nors „Serie A“ klube. Pavyko gana anksti ir dabar rungtyniauju geroje komandoje. Dabar laukiu naujų iššūkių, bet ir toliau reikia stengtis bei tobulėt.
– Devyniolikmetį staiga užklupęs didžiulis dėmesys, augantys kontraktai, jaunosios žvaigždės statusas. Kaip pavyksta nuo to atsiriboti ir koncentruotis vien tik į tobulėjimą aikštėje?
– Dėmesys natūralus dalykas. Jo visada bus. Kartais vien dėl įdomumo paskaitau komentarus ir žinau, kad jų bus visokių – tiek gerų, tiek blogų. Po gerai sužaistų rungtynių liaupsins ir sakys, kad esi geras. Po prastesnių – atsiliepimai priešingi. Prie to yra priprantama ir reikia susitaikyti.
– Pastarojoje spaudos konferencijoje rinktinės treneris Edgaras Jankauskas ypač gražiai atsiliepė apie jus ir sakė, kad naujoji sutartis su „Torino“ yra nuostabi dovana visam Lietuvos futbolui. Kiek pačiam netikėti buvo tokie šilti stratego atsiliepimai?
– Smagu, kad treneris taip gražiai atsiliepė. Galbūt būsiu pavyzdys jaunajai kartai, kuri pradės žaisti futbolą ir stengsis siekti aukštumų, norės žaisti „Serie A“ ar „La Liga“.
– Kaip atrodo jūsų laisvalaikis Italijoje po treniruočių?
– „Torino“ treniruotės tikrai sunkios. Jei treneris pamatys, kad neatiduodi viso 100 proc. jėgų, gali tiesiog imti ir išvaryti iš treniruotės. Po treniruotės visi kartu pietaujame, o grįžęs stengiuosi pamiegoti, pažiūrėti televizorių, paklausyti muzikos, pabendrauti su drauge, pažaisti. Toks tas ir laisvalaikis, stengiesi kuo labiau pailsėti, nes būni tikrai išsikrovęs, o dabar dar ir kepina saulė.
– Mėgstate FIFA kompiuterinį žaidimą?
– Kiti žaidžia, bet man jau užtektinai ir „gyvo“ žaidimo. Tai stengiuosi atsiriboti nuo futbolo bent jau ten. Panašiai ir su futbolo transliacijomis – pažiūriu Čempionų lygą ar Anglijos „Premier“ lygą, bet nedažnai.
– Kokių futbolininkų žaidimas jums labiausiai imponuoja?
– Patinka Frenkie De Jongo iš „Barcelona“ universalumas – jo žaidimas, mąstymas, perdavimai, perdavimų kokybė. Jo futbolo IQ tikrai yra aukštas.
