Lietuvos futbolo gerbėjams „Šiaulių“ pasirinktas vietiniais žaidėjais grįstas kelias kėlė ir susižavėjimą, ir buvo pasitinkamas gana skeptiškai. Komandoje visi žaidėjai buvo lietuviai, išskyrus du ukrainiečius: krašto gynėją Jevheną Jefremovą ir puolėją Oleksijų Ščebetuną.
Pernai septintąją vietą A lygoje užėmusi Mindaugo Čepo kariauna šiais metais startavo galingai ir iškart įsitaisė trejete.
Jau šeštajame ture šiauliečiai sensacingai 1:0 nugalėjo Vilniaus „Žalgirį“, netrukus identišku rezultatu palaužtas ir „Kauno Žalgiris“. Po „Šiaulių“ kojomis atsidūrė abi A lygos sezono favoritės.
Favoritams krentant ir LFF taurėje, „Šiauliai“ nukeliavo iki finalo, prieš kurį ant kaklų jau turėjo futbolo specialistų sukabintus medalius. Bet tuomet nutiko sensacija – šiauliečiai Dariaus ir Girėno stadione nusileido Pirmos lygos nugalėtojams Vilniaus rajono „Transinvest“.
Šis smūgis vos nesibaigė tragiškai Saulės miesto komandai. Iš paskutinių aštuonerių sezono rungtynių „Šiauliai“ laimėjo tik vienerias – paskutiniajame ture 3:0 nugalėjo Gargždų „Bangą“. Nors ne viskas priklausė nuo M.Čepo ekipos, ji sulaukė „Kauno Žalgirio“ dovanėlės ir galiausiai finišavo trečia.
Lukas Paukštė, Rokas Lekiatas, Eligijus Jankauskas, Danielis Romanovskis, Deividas Šešplaukis sezono metu sulaukė rinktinės trenerio Edgaro Jankausko pasitikėjimo.
9 įvarčius pelnęs ir 13 rezultatyvių perdavimų Lietuvos lygoje išskirstęs D.Romanovskis jau patraukė į čempiono „Panevėžio“ gretas, tačiau dar turi galimybę patraukti į užsienį.
15min žiniomis, pažengusiose derybose su kitu klubu yra ir kapitono pareigas „Šiauliuose“ ėjęs R.Lekiatas, apie kurio sulauktą susidomėjimą iš Lenkijos ketvirtos lygos išsišokėlių jau rašėme anksčiau.
Taip pat šaltiniai informuoja, jog E.Jankausko išlaikymas bus „misija neįmanoma“ šiauliečiams, šis 14 įvarčių ir 3 perdavimais A lygoje pasižymėjęs krašto saugas yra kone karščiausia prekė lietuviškoje futbolo rinkoje.
15min žiniomis, „Šiauliai“ netrukus turėtų paskelbti apie susitarimą su kone metus be futbolo dėl sunkios kryžminių kelio raiščių traumos praleidusiu Augustinu Klimavičiumi. 22 metų vilkaviškietis nuo 2022-ųjų vilkėjo Kauno rajono „Hegelmann“ marškinėlius.
15min apie sezono iššūkius, sunkumus, laimėjimus ir žiemos pokyčius kalbėjosi su „Šiaulių“ direktoriumi Deiviu Kančelskiu.
„Reikėtų dalinti sezoną dalimis, – teigė klubo vadovas. – Pradžia, komandos formavimas, žmonių išlaikymas, vizijos įgyvendinimas – buvo viskas tvarkoje, viskas atrodė gerai. Nelabai kas mumis tikėjo, nelabai ir mes patys sau trečios vietos tikslo nekėlėme. Galvojome labiau apie kitus metus. Vėliau atėjo vasara, tada susidūrėme su iššūkiais, žaidėjai gaudavo kvietimus į rinktinę, jiems atėjo dėmesys, mums, kaip organizacijai, taip pat. O galiausiai – etapas nuo taurės finalo iki paskutinių rungtynių, kur buvo ir dramos, ir tragedijos šiek tiek. Ir džiaugsmingų akimirkų.“
– „Norėtume būti šešetuke. Jeigu aukščiau – būtume labai patenkinti. Nėra taip, kad trūks plyš turime būti europinėse pozicijose. O jeigu nebūsime, kažką keisime“. Tai jūsų žodžiai, išsakyti prieš sezoną. Kada supratote, kad komanda gali kabintis kovoje dėl medalių?
– Būtų keista, jei po dviejų ratų, būdami trejete, turėdami atotrūkį, kuris kitiems atrodė didelis, bet man – ne, negalvotume apie medalį. Taurėje iškrito ir „Panevėžys“, ir „Žalgiris“, atsirado ir ten noras pasiekti viršūnę, nors planavome kitais ar dar kitais metais pabandyti tai padaryti. Apetitas kilo bevalgant ir tai natūralu. Niekas būtų nesupratę, jei po dviejų ratų mes nebūtume jau šiemet nusitaikę į tą trečią vietą.
– Komanda atrodė puikiai iki taurės finalo. Kaip apibūdintumėte nuotaiką komandoje, organizacijoje po to, kai nepavyko iškovoti taip arti buvusio trofėjaus?
– Mano vaikystės laikais saldainiai būdavo tik saldūs, jokių kitokių nebūdavo. Dabar jau atsiradę tokių, kuriuos prakandi, o ten koks čili įdėtas... Taip panašiai ir mums buvo. Daug buvo nusivylimo tiek vadovybėje, trenerių štabe, tarp žaidėjų, taip pat ir tribūnose, kur beveik 2000 sirgalių buvo atvykę iš Šiaulių. Neslėpsiu, nusivylimas buvo didelis.
Reikia gal suprasti, kur mes ne ten sudėliojome akcentus, nesakau, kad klaidas kažkokias padarėme, bet kažkur ne ten detales sudėliojome, kad ta šventė būtų mums pasibaigusi geriau. Tačiau panikos, kaltų ieškojimo nebuvo. Kaltę prisiėmėme visi, iš savivaldybės gavome palaikymą, kad nieko čia tokio neatsitiko. Kelios dienos buvo sunkios, bet reikia atsistoti ir eiti toliau.
– Sezono pabaiga tapo didžiule duobe komandai. Ar tai buvo pralaimėto taurės finalo įtaka?
– Nepasakyčiau, tikriausiai labiau kompleksinis dalykas. Yra ir kitų niuansų. Gal kai kurie žaidėjai nebuvo tame lygyje, nebuvo pratę prie dėmesio, rezultato apčiuopiamo. Tuomet atsiranda pasiūlymų, viskas dedasi ir atsiranda koncentracijos stoka, neužtikrintumas. Vienų, kitų rungtynių nesužaidėme gerai, prasidėjo įtampa. Negalime to suvesti tik į taurės finalo pralaimėjimą.
– Prieš paskutinį turą nebuvote padėties šeimininkai kovoje dėl bronzos, jums reikėjo sulaukti „Kauno Žalgirio“ pergalės. Ar vežėte šakočius į Kauną?