Bulgarų nacionalinio herojaus Vasilio Levskio vardu pavadintas stadionas Sofijoje yra įsikūręs miesto centre esančiame didžiuliame parke. Kiek daugiau nei 43 tūkst. žiūrovų talpinantis statinys duris atvėrė dar 1953-siais, o nuo tada keliskart buvo renovuotas.
Iki nacionalinių herojų toli lyg iki mėnulio kol kas Bulgarijos rinktinės futbolininkams. Net septynerių iš eilės rungtynių nelaimėję „liūtai“ sulaukia milžiniško spaudimo. Jie yra surinkę du taškus G grupėje – tiek pat, kiek ir lietuviai.
Tiesa, E.Jankauskas ragina neapsigauti.
„Jie praleido dviejose rungtynėse įvarčius 94, 96 minutėmis, jau čia jiems pabėgo taškai rungtynėse su Serbija ir Juodkalnija, – Sofijoje 15min kalbėjo Lietuvos rinktinės treneris. – Gal taip yra dėl to, kad komanda jauna, keičiasi kartos.
Nemažai žaidėjų, kuriems 20-22 metai, gal trūksta tarptautinės patirties. Meistriškumu ši komanda pasižymi, yra gera emocija, labiau patyrę žaidėjai užima vyresnių brolių rolę, perduoda patirtį jaunesniems. Ši komanda tikrai gerai žiūrisi, mes patys tą pajautėm.
Mėgsta ir moka jie kontroliuoti kamuolį, yra labai agresyvūs jį praradę, neduoda žaisti. Tai gera komanda, jai trūksta tik patirties. Bulgarija turi gerą lygą, yra žaidėjų, kurie iškeliauja į užsienio klubus. Ši šalis futbolo pasaulyje ateityje bus ženkliau pastebima.“
Pirmasis mačas bus bulgarais Kaune buvo labai karštas. Tą birželio 17-sios vakarą po Edvino Girdvainio įvarčio lietuviai buvo priekyje, tačiau jau 17-ąją minutę Justas Lasickas gavo raudoną kortelę, o Marinas Petkovas netrukus lygino rezultatą.
Nors bulgarai lipo ant lietuvių vartų, tačiau geležinės gynybos ir valios dėka pavyko ištraukti lygiąsias.
„Aplinkybės, prieš kurias buvome pastatyti netekus žaidėjo, buvo labai sunkios, – teigė E.Jankauskas. – Reikia prisiminti tribūnų pagalbą. Išnešti sausą kailį mums padėjo dvyliktas ar, tiksliau sakant, vienuoliktas žaidėjas, nes vieno aikštėje jau neturėjome. Rytojaus rungtynėse jų tiek neturėsime, žinoma.
Svarbiausia žinutė, kurią tada patys sau pasiuntėme buvo tokia, jog net ir sunkiausioje situacijoje, surėmę pečius, atlikdami profesionaliai užduotis, negailėdami savęs, naudodami daug energijos, viską galime. Net ir padėtyje, kuri labai sunki. Tos rungtynės davė pasitikėjimo, pakėlė savivertę, kas yra labai svarbu. Tokios rungtynės ir augina komandą.“
Bulgarijos žurnalistas prieš užduodamas klausimą mestelėjo komplimentą E.Jankauskui dėl šio puikių žinių apie bulgarų nacionalinę komandą.
Ją netrukus Lietuvos treneris vadino favorite.
„Pirma, Bulgarija žais namuose. Tai dažnai keičia bendrą paveikslą. Kaune mes praradome žaidėją pirmajame kėlinyje, o tai darė didžiulę įtaką rungtynių scenarijui. Pagrindinis faktorius lieka tas, kad Bulgarija bus namie, juos palaikys sirgalių minia. Galime sakyti, kad jie – favoritai, namų komandą tikrai galime vadinti favorite. Mes gerai išanalizavome juos, turime savo tikslus ir bandysime juos pasiekti. Matau tai kaip puikų egzaminą“, – dėstė strategas.
Turės E.Jankauskas ir nemenką galvosopį rinkdamasis vartininką. Praėjusių metų geriausias šalies futbolininkas Edvinas Gertmonas dėl mįslingų priežasčių laikomas ant suolo Vilniaus „Žalgiryje“, Emilijus Zubas praėjusį savaitgalį ištrūko iš karo apimto Tel Avivo, o štai Vytautas Černiauskas yra būsimas A lygos čempionas, net 23 kartus šiame sezone išlaikęs savo vartus sausus.
„Vartininko pozicija tokia, kur žaidėjas turi būti aikštėje, žaisti, jausti žaidimo ritmą. Logiškiausias sprendimas būtų toks, kad vartuose būtų futbolininkas, esantis formoje. Žiūrėsime, dar yra viena diena. Gal nebūtų labai profesionalu atskleisti sudėtį iš vakaro. Dar nenuspręsta, taip sakykim“, – šyptelėjo treneris.
„Tukums 2000“ klube sužibęs ir į Plovdivo „Botev“ klubą vasarą parduotas Faustas Steponavičius pasakojo sulaukęs trenerio Dušano Kerkezo linkėjimo.
„Buvo pasakyta juokais, kad, jei išeisiu į aikštę, įmušiu ir nesidžiaugsiu, treneris pasakys porą žodžių ir jie nebus gražūs“, – sakė puolėjas.
Bulgarijos ir Lietuvos rungtynės šeštadienį startuos 19 val.
