Novosibirsko „Sibir“ klubo legionierius pasidalino prisiminimais apie Panevėžyje praleistus metus bei prisipažino labai laukiantis „Ekrano“ pergalės šio savaitgalio mūšyje dėl aukso „Aukštaitijos“ stadione.
– Mantai, ar palaikai ryšius su ekraniečiais ir ar seki šį „Ekrano” sezoną?
– Kai tik išvykau iš komandos 2007 metais, ryšį palaikau nuolatos. Su draugais susiskambiname, bendraujame internetu. „Gyvai“ pabendrauti retai tenka, nes Panevėžyje aš retas svečias. Palaikau ryšius su dauguma ekraniečių, tačiau daugiausiai su tais, su kuriais bendravau būdamas „Ekrano” komandoje. Žinoma, buvusios komandos nepamiršau, kiekvieną sezoną seku, kaip jiem sekasi rungtyniauti ne tik A lygoje, bet ir taurės varžybose, ar UEFA Čempionų lygoje.
– Ar nėra šiokio tokio pavydo, kad tu iškovojai tik vieną aukso medalį, o buvę komandos draugai kovos jau dėl trečiojo iš eilės ? Ar tai buvo Tau netikėta?
– Ne, visiškai jokio pavydo nėra, aš kaip tik labai džiaugiuosi už juos, nes jie to tikrai nusipelnė savo sunkiu darbu ir triūsu. Nepasakyčiau, kad netikėtas. Kai aš išėjau, komandoje liko būrys gerų žaidėjų, „Ekranas“ taip pat pasistiprino keletu futbolininkų, todėl aš tikėjau, kad jie gali iškovoti čempionų vardus, ką jie ir pelnytai padarė.
– Triumfavai su komanda 2005–aisiais. Buvai šalia komandos ir 2008 bei 2009 metais. Ar vis dar jautiesi komandos dalimi?
– Na, tai, kad vis dar esu komandos dalimi, taip drąsiai negalėčiau pasakyti, tačiau „Ekrane” yra išlikę daug senų draugų, su kuriais teko žaisti aikštėje, taip kad nesijaučiu ir svetimas šioje komandoje.
– Ar teko matyti šio sezono „Ekrano” rungtynių? Kokį įspūdį paliko buvusios ekipos žaidimas?
– Taip, kai tik yra galimybių, tenka gana dažnai žiūrėti panevėžiečių rungtynes internetu. Manau, kad jie šiemet demonstruoja puikų futbolą. Komandos žaidimas tikrai vertas čempionų vardo.
– Kai žaidei „Ekrane”, ne kartą lemiamas sezono rungtynes teko žaisti „Aukštaitijos” stadione. Gal atsimeni, kokia atmosfera vyravo tuo metu?
– Lemiamas rungtynes atsiminsiu visą laiką. „Aukštaitijos“ stadione tribūnos būdavo visada apypilnės, visi žiūrovai audringai reaguodavo į įvykius aikštelėje. Visų rungtynių metu vyravo puiki atmosfera, žiūrovai puikiai palaikydavo komandą.
– Kaip manai, kas pasikeitė klube po Tavo išėjimo? Pokyčiai teigiami, ar to nelabai pastebėjai? Ko labiausiai pasiilgai iš tų laikų, kai rungtyniavai „Ekrane“?
– Pasikeitimų nelabai gal ir buvo, visi toliau sunkiai dirba. Didžiausias pasikeitimas, kad jie jau du kartus tapo čempionais ir tai padaryti ruošiasi dar vieną kartą. O labiausiai pasiilgstu komandos, taip vadinamos „chebrytės“ (šypsosi), taip pat puikios atmosferos komandos viduje.
– Ko norėtum palinkėti buvusiems komandos draugams bei sirgaliams prieš lemiamas sekmadienio rungtynes su Šiaulių „Šiauliais“?
– Palinkėjimai būtų tradiciški tokios rungtynėms. Linkiu visiems sėkmės ir, žinoma, iškovoti pergalę, bei vėl tapti Lietuvos čempionais. O gerbėjams ir sirgaliams norėčiau palinkėti išlikti tokiais, kokiais buvot visą laiką, taip pat kantrybės ir stipraus palaikymo. Noriu pakviesti visus sekmadienį į „Aukštaitijos“ stadioną sirgti už „Ekraną“.
– Pats galbūt irgi žiūrėsi šias rungtynes ir kurį žaidėją pasveikinsi pirmą, jei “Ekranas” pasieks pergalę?
– Jei leis galimybės, tai būtinai stebėsiu šią lemiamą dvikovą! O pasveikinti teks tą, kuris pirmasis suskubs prie telefono ir pakels ragelį (šypsosi).
Šį sekmadienį, 19 valandą „Aukštaitijos“ stadione, panevėžiečiai žais paskutiniąsias namų rungtynes prieš Šiaulių „Šiaulius“. Pergalės atveju, „Ekranas“ užsitikrins A lygos nugalėtojų titulą.
