Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Buvęs LFF prezidentas L.Varanavičius grįžta į futbolą: nusipirko klubą

Buvęs Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius grįžta į profesionalų sportą. 15min pavyko sužinoti, jog buvęs bankininkas nusprendė investuoti į Kipro futbolo klubą. Šią informaciją patvirtino ir pats verslininkas.
Liutauras Varanavičius
Liutauras Varanavičius / „Akritas Chlorakas“ nuotr.

52-ejų kaunietis nuo šiol bus didžiausias Chlorako „Akritas“ klubo investuotojas.

Su lietuvio atėjimu šis klubas pradeda naują etapą. Visiškai neseniai pasikeitė klubo valdyba. Vyriausiojo trenerio poste kroatą Zlatko Bašičių pakeitė ispanas Davidas Badia. Taip pat klubas pradėjo iš pagrindų renovuoti administracijos pastatą, rekonstruoja municipalinį stadioną.

„Mano karjera visą laiką buvo susijusi su futbolu ir bankininkyste. Kadaise, būdamas 27-erių, buvau tapęs jauniausiu lietuviško banko vadovu, vėliau trisdešimties – jauniausiu Lietuvos futbolo federacijos prezidentu, dar vėliau – jauniausiu UEFA vykdomojo komiteto nariu. Pasitraukęs iš futbolo, grįžau į bankininkystę, o dabar vėl grįžtu į futbolą“, – prisistatydamas kipriečiams kalbėjo L.Varanavičius.

„Akritas Chlorakas“ nuotr./Liutauras Varanavičius
„Akritas Chlorakas“ nuotr./Liutauras Varanavičius

„Akritas“ – gana kuklus klubas iš apie 5 tūkst. gyventojų turinčio Chlorako miestelio, esančio Pafo rajone, vakarinėje Kipro dalyje.

Klubas įkurtas 1971 m. ir kurį laiką žaidė žemesniuose Kipro ešelonuose, trys sykius laimėjo trečią lygą, o nuo 2018-ųjų stabiliai žaidė antrajame divizione, kur praėjusį sezoną užėmė trečiąją vietą, į priekį praleidęs tik Pano Polemidijos „Karmiotissa“ ir Famagustos „Nea Salamis“ komandas.

Ateinantį sezoną Kipro stipriausias divizionas išsiplės dviem ekipomis ir turės 14 klubų, tad į jį pakilo keturios stipriausios antrojo ešelono komandos. O tai reiškia, kad istorinį šansą gavo ir „Akritas“.

„Akritas Chlorakas“ nuotr./„Akritas“ švenčia patekimą į Kipro aukščiausią divizioną
„Akritas Chlorakas“ nuotr./„Akritas“ švenčia patekimą į Kipro aukščiausią divizioną

„Su futbolo projektais dirbu jau kuris laikas, gal tik dabar tapus klubo vadovu visa ši informacija tapo kiek viešesnė“, – kalbėdamas su 15min šypsosi L.Varanavičius.

– Kaip nutiko, kad buvęs LFF prezidentas nusprendė investuoti į Kipro klubinį futbolą? 15min pradėjo pokalbį su naujuoju „Akritas“ klubo savininku.

– Kuris laikas dirbu su žmonėmis, kurie vadovauja „Riga“ klubui Latvijoje bei taip pat yra „Pafos“ klubo savininkai. Esame pažįstami daugiau nei dešimtmetį, įgyvendinę kartu ne vieną projektą. Būtent mūsų idėja buvo sukurti Baltijos lygą. Galvojome, kad šis projektas gali tapti realybe, bet vėliau pamačiau, kad Lietuvoje tai nieko nedomina. Dairiausi, ką būtų galima nuveikti futbole, ir mačiau, kaip tie patys verslo partneriai puikiai tvarkosi su „Pafos“ klubu. Domėtis „Akritos“ pradėjome jau pernai. Paruošėme jį neblogai skolindami įvairius jaunus žaidėjus. Galiausiai šis klubas netikėtai iškopė į aukščiausią Kipro divizioną. Tuomet nusprendžiau juo užsiimti rimčiau.

– Nuo šiol būsite pagrindinis „Akritos“ savininkas?

– Taip.

„Akritos Chlorakas“ nuotr./Liutauras Varanavičius (dešinėje)
„Akritos Chlorakas“ nuotr./Liutauras Varanavičius (dešinėje)

– Kuo jus sužavėjo šis projektas?

– Kai pradėjome dirbti su šiuo klubu, tikrai nesitikėjau, kad rezultatai taip staigiai šoks į viršų. Manėme, kad tai bus komanda, kurioje bus galima „apšaudyti“ jaunus žaidėjus, bet progresas buvo greitesnis nei tikėjomės. Jau dabar turime pasirašę sutartis su 17 žaidėjų. Iki liepos mėnesio stovyklų norėtume turėti 25 futbolininkus. Ateinantį sezoną mūsų tikslas bus išlikti aukščiausioje lygoje, o vėliau kelsime tikslą duoti į kailį daugumai Kipro lygos senbuvių.

Mūsų vizija yra turėti iš jaunų žaidėjų sudarytą komandą, kuri žaistų smagų futbolą. Vėliau tuos perspektyvius žaidėjus galėtų nusipirkti finansiškai pajėgesni ir didesni klubai.

Turime labai patyrusį ir daug pažinčių turintį skautą brazilą. Treneris Davidas Badia yra „Barcelona“ sistemos augintinis, kuris prieš tai vadovavo vietos Larnakos AEK klubui, tad puikiai pažįsta ir Kipro futbolą.

Norėtume, kad mūsų komanda propaguotų „ispanišką“ futbolą.

– Kiek jūs pats planuojate įsitraukti į naujo klubo veiklą?

– Turime klubo vadovus, direktorius ir darbuotojus, kurie rūpinsis visa kasdienine veikla. Mano darbas bus viską koordinuoti iš šalies, ieškoti trenerių ir skautų, kurie galėtų atvežti perspektyvius žaidėjus. Miestas dabar renovuoja stadioną, į kurį investuos 2 mln. eurų. Šiuo metu derinamės visus statybų klausimus. Kol vyks rekonstrukcija, žaisime „Pafos“ stadione. Kai bus užbaigtos mūsų arenos statybos, renovuos „Pafos“ stadioną. Taigi futbolas šiame regione tikrai atsigauna. Klubas gyvuoja penkiasdešimt metų ir stipriausiame divizione žais pirmą kartą. Jiems tai yra tikrai didelis įvykis.

– Koks yra Kipro klubinio futbolo lygis?

– Viską vertinu ekonomiškai. Tiek aš, tiek visi kiti žavimės, ką Mindaugas Nikoličius jau spėjo nuveikti Kroatijoje, bet faktas tas, kad kroatai Čempionų lygos varžybų atrankoje turi vieną vietą. Kipras gauna dvi. Pajėgiausių keturių komandų biudžetai – 15–20 mln. eurų. Paprastas pavyzdys – mūsų klubas išėjęs į aukščiausią divizioną gavo 600 tūkst. eurų televizijos kontraktą. Pavyzdžiui, tie patys Kroatijos klubai iš TV transliacijų teisių uždirba apie 300 tūkst.

Skaičiuojant pagal šalies gyventojų skaičių ir lygos lankomumą, Kipras pirmauja visame pasaulyje. Futbolas čia yra labai mylimas. Vietiniai juokauja, kad pirmoje vietoje čia yra turizmas, o jau po to iš karto seka futbolas (šypsosi).

– Koks planuojamas jūsų komandos biudžetas?

– Apie 1,5 mln. eurų.

– Jūs pats nuo šiol daugiau laiko praleisite Kipre ar Lietuvoje?

– Gyvenu Lietuvoje, Kipre praleisiu maždaug savaitę per mėnesį. Bet mūsų šalyje turiu irgi nemažai darbo reikalų, susijusių su futbolu. Bendrauju su akademijomis, tik gaila, kad perspektyvaus jaunimo beveik neturime. Dabar įdomiausi, ko gero, yra 15–16 metų žaidėjai. Ieškome kelių perspektyvesnių žaidėjų, kuriuos galėtume išsivežti.

Planavome ir sezonui ruoštis Lietuvoje, bet stipriai išbrango lėktuvų bilietai. Kalbėjausi dėl draugiškų rungtynių su Kauno rajono „Hegelmann“, su „Be 1“, bet galiausiai stovyklai teko pasirinkti Bulgariją.

Prieš dešimtmetį futbolą palikote stipriai nusivylęs. Ar nekeista dabar vėl sugrįžti?

– Futbolu nebuvau nusivylęs, buvau nusivylęs žmonėmis, kurie man aiškino, kad Michelis Platini nieko neišmano apie šį žaidimą ir jie geriau žino, kaip reikia auginti ir treniruoti vaikus. Neužmiršiu tos 2007-ųjų metų istorijos, kai M.Platini pažiūrėjęs, kaip treniruojami mūsų vaikai, pasakė, jog po dešimties metų mes neturėsime žaidėjų... Turbūt tuos dešimt metų reikėjo išlaukti, kad įsitikintume, jog tie senieji mūsų apologetai klydo. Į dabartinę naują trenerių kartą žiūriu labai viltingai. Jei jie išlaikys energiją 5–6 metus, bus įdomu.

„Akritas Chlorakas“ nuotr./Liutauras Varanavičius
„Akritas Chlorakas“ nuotr./Liutauras Varanavičius

L.Varanavičius į aktyvų futbolo verslą grįžta po dešimties metų. 1997 metais jis buvo vienas svarbiausių Vladimiro Romanovo žmonių ir pradėjo vadovauti „Ūkio bankui“. Be to, jis laikomas jauniausiu banko valdybos pirmininku Lietuvos bankininkystės istorijoje.

2000–2006 metais dirbo „Ūkio banko“ investicinės grupės (ŪBIG) kontroliuojamame banke „Balkan Investment Bank AD“, nuo 2005 iki 2006 m. buvo ŪBIG valdomo Škotijos klubo Edinburgo „Hearts“ valdybos narys.

Nuo 2000 iki 2012 m. L.Varanavičius buvo LFF prezidentas, nuo 2003 m. – 2007 m. UEFA Pagalbos programų komiteto narys, taip pat ėjo UEFA „HatTrick“ komiteto vicepirmininko pareigas, buvo FIFA „Goal“ komiteto narys. 2009 m. kovą UEFA kongrese dvejų metų kadencijai išrinktas šios Vykdomojo komiteto nariu.

UEFA nuotr./Liutauras Varanavičius
UEFA nuotr./Liutauras Varanavičius

2012-aisias po konflikto su Juliumi Kvedaru ir jo aplinkos žmonėmis jis užleido LFF prezidento postą pastarajam kauniečiui ir kelis mėnesius buvo LFF pirmuoju viceprezidentu, kol galiausiai išvis pasitraukė iš futbolo.

Pastaruoju metu dirbo su įvairiais investicijų projektais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?