Trenerį šampanu laistęs ir buvusios komandos žaidėjus guodęs A.Jankauskas – jau 35-erių, tačiau jo futbolo kelias vis pasipildo naujomis spalvomis.
Ne kartą A lygos taurę jis kėlė vilkėdamas Vilniaus „Žalgirio“ marškinėlius, o sekmadienį jau skriaudė buvusią komandą.
„Sunaikinsime viską, kas yra mūsų kelyje, nes esame gimę laimėti“, – tokie žodžiai skambėjo motyvaciniame vaizdo klipe, kurį prieš rungtynes žiūrėjo Marijampolės ekipa.
Tačiau, kaip sako A.Jankauskas, nusiteikinėti jiems nebereikėjo. „Mes žinojom, ką reikia daryti, buvome ant bangos, kurią numušti – labai sunku. Sužaidėme gerai ir „Žalgiriui“ nebuvo šansų“, – po pergalės 3:0, garantavusios čempionų titulą, konstatavo „Sūduvos“ gynėjas.
Du suvalkiečių įvarčiai per pirmas 8 minutes sudėjo tvirtus pergalės pamatus, kurių žaislinis „Žalgirio“ buldozeris nesugebėjo net pajudinti. „Tegul nesupyksta „Žalgirio“ žaidėjai ir sirgaliai, bet mes labiau norėjome. Kai yra noras, tu gali viską“, – apie komandą, kurios dalimi pats buvo penkerius metus, kalbėjo A.Jankauskas.
Patyręs gynėjas pabrėžė, kad šios šventės Marijampolė laukė net 75-erius klubo gyvavimo metus, tačiau, kaip tikras kapitonas ir vėliavnešys, jis tikina, kad labiausiai džiaugiasi ne dėl savęs, bet dėl bendražygių.
„Karalius mirė. Tegyvuoja karalius!“ – tokiais žodžiais interviu, kurį netrukus skaitysite, užbaigė ir pergalės šventimo pratęsti patraukė „Sūduvos“ veteranas.
– Algi, iškovojote pirmą titulą Marijampolės „Sūduvos“ istorijoje. Kokios emocijos? – 15min paklausė A.Jankausko.
– Pats matai, kokios geros emocijos. Aš jau esu tapęs čempionu, man norėjosi, kad jais taptų tie vyrai, kurie čia yra. Tie, kurie dar nėra to jautę. Aš labiau džiaugiuosi už juos.
– Rungtynėse didžiąją darbo dalį padarėte per pirmas minutes, vėliau reikėjo išlaikyti tai, ką sukūrėte. Kas įvyko mačo pradžioje?
– Nežinau, kas įvyko. Tegul nesupyksta „Žalgirio“ žaidėjai ir sirgaliai, bet mes labiau norėjome. Kai yra noras, tu gali viską. Mes visada pradedame gerai, jei pažiūrėtumėme į statistiką. Ne išimtis buvo ir šitas mačas.
Mes nėjome iškovoti lygiųjų, mes norėjome tik pergalės. Susirinko tiek žmonių, negalėjome jų nuvilti. Marijampolė šios šventės laukė 75 metus ir pagaliau sulaukė.
– Kaip nusiteikinėjote prieš rungtynes?
– Iš tikro, tai tas nusiteikimas buvo ne tik prieš rungtynes, o jau keletą dienų iki jų. Jautėme adrenaliną, svarbiausia buvo neperdegti. Treneris prieš rungtynes dar suorganizavo motyvacinio filmo peržiūrą, bet motyvacijos mums jau nereikėjo, mes žinojom, ką daryti, buvome ant bangos, kurią numušti – labai sunku. Sužaidėme gerai ir „Žalgiriui“ nebuvo šansų.
– Pats esate žaidęs „Žalgiryje“. Koks jausmas taip nuskriausti buvusią komandą?
– Tokio jausmo nėra. Dabar esu „Sūduvos“ dalis, „Sūduvos“ kapitonas ir visą savo energiją atiduodu čia. Nežinau, gal „Žalgiriui“ tas laiptelis žemyn ir išeis į naudą.
– „Žalgirio“ treneris sakė, kad reikėtų pakeisti pusę komandos. Kokios paties mintys apie tokius žodžius?
– Matyti, kad kažkas pas juos yra negerai. Nenorėčiau į jų virtuvę kištis, nesinori apie juos kalbėti.
– O „Sūduvoje“ tuomet ką keisti reikia?
– Manau, kad nieko (juokiasi). Kas bus, matysim.
– Kokia yra paties sutarties situacija?
– Nėra paslaptis, kad jau nesu jaunuolis, einu 36-tus metus. Kol kas sutartį turiu iki gruodžio 31-osios, bet kalbėsim su valdžia.
– O pats noro dar turite?
– Ženklų dar negavau, kad turiu baigti karjerą (nusispjauna per petį). Šis sezonas praėjo be traumų, jėgų turiu. Dar norėčiau pažaisti bent metus.
– Bet taip yra, kad karjera ilga, o patirčių vis daugėja. Kiek dar galim tikėtis?
– Šis sezonas man – vienas iš geriausių. Visose rungtynėse žaidžiau, Europos lygoje daug nuėjome, tapome Lietuvos čempionais, perrašėm šalies futbolo istoriją.
– Komanda gerą bangą pagavo per atranką į Europos lygą, kas tokio ten nutiko, kad vėliau sugebėjote pavyti taip nutolusį „Žalgirį“?
– Prieš susitikimą su Soligorsko „Šachtior“ visi ekspertai buvo mus nurašę, bet mes tikėjome ir tą įrodėme. Aišku, paskutinės minutės įvartis dar daugiau pridėjo emocijų, su kuriomis ir ėjome visą Europos lygos atranką.
Supratome, kad galime žaisti su bet kuo. Turėjome gerą emocinį užtaisą A lygai, laimėjome 11 rungtynių iš eilės. Dažniausiai Europos lyga komandoms neišeina į gerą, bet mums buvo atvirkščiai.
– Ką tokio turi V.Čeburinas? Ką jis padaro, kad komanda taip žaistų?
– Na va, kažką tokio jis turi (juokiasi). Ką? Aš negaliu pasakyti. Jis nėra kažkoks labai kitoks treneris, bet turi gyslelę. Gal moka išreikalauti, gal nuspėja rungtynių eigą, gal jis užburia, gal meldžiasi daug...
– Kad meldžiasi, matėme, dažnai rožinį rankoje laiko...
– Taip, mes irgi matėme. Paslaptį, kodėl jam sekasi, žino tik jis pats, bet sekasi geriausiems.
