Vengras teigė, kad jo tikslas šiame mače buvo jaunų ir nepatyrusių žaidėjų išbandymas bei džiaugėsi Karolio Chveduko ir Aurimo Vilkaičio žaidimu. Treneris konstatavo, kad rinktinė žengia teisingu keliu, nes muša daugiau įvarčių, tačiau gynyba, anot Cz.Laszlo, išlieka pagrindiniu galvos skausmu.
„Mano tikslas buvo ne tik siekti rezultatų, bet ir pabandyti jaunus žaidėjus, kurie gali ateityje tapti svarbiais rinktinės nariais. Nebijau į aikštę leisti jaunus žaidėjus. Pradžioje rezultatai nebus geri, tačiau tai bus naudinga ateityje, nes žaidėjai jau turės patirties.
Pavyzdžiui Karolis Chvedukas šiandien sužaidė geras rungtynes. Pabaigoje jis pavargo, bet tai žaidėjas, kuris turi tikrai šviesią ateitį. Džiaugiuosi dėl Aurimo Vilkaičio, nes tai pirmasis rinktinės žaidėjas iš Nacionalinės futbolo akademijos. Tikiuosi, kad šios rungtynės padės jo karjerai. Taip pat buvo svarbu išbandyti kai kuriuos žaidėjus neįprastose pozicijose – kaip Marių Stankevičių vidurio gynėjo vaidmenyje. Manau, kad jam ten sekasi geriau nei dešiniajame krašte.
Kitąmet turime daug rungtynių atrankos varžybose. Šiemet išbandėme daug žaidėjų, kurie gali atstovauti rinktinei. Visiems durys atviros, bet komandos branduolys jau yra. M.Stankevičius man sakė, jog rinktinėje seniai nematė tokios kovinės dvasios, kai skaudžiai atsilikinėdama komanda atsitiesia ir muša įvarčius. Pavyko įmušti du kartus, nes žaidėme labiau atakuojantį futbolą.
Labai sugadina nuotaiką tokie įvarčiai, kai varžovų žaidėjas kelis metrus yra nuošalėje, o teisėjas to nefiksuoja. Pirmas įvartis po pirmo varžovų smūgio mums gerokai apsunkino situaciją. Bet tą galima paaiškinti – žaidė futbolininkai, kurie dar nerungtyniavo kartu.
Gynyboje dar yra ko pasimokyti, ypač svarbu atidžiau dengti varžovus. Mūsų dar laukia ilgas kelias, norint pasiekti rezultatų tarptautiniame lygmenyje. Pirmose šių metų kontrolinėse rungtynėse nepavykdavo įmušti, trūkdavo aštrumo priekyje. Dabar pradėjome įmušti daugiau įvarčių. Manau, kad žengiame teisinga kryptimi. Tačiau tikrai yra kur tobulėti, nes turėjome progų pelnyti ir daugiau.“
Lietuvos rinktinės puolėjas Artūras Rimkevičius:
„Praleidome per daug įvarčių. Galėjome pasiekti geresnį rezultatą ir buvome jo verti – 2:2 ar 3:3 būtų teisingesnis rezultatas. Padarėme vieną antrą klaidą ir išsimušėme iš vėžių. Varžovai įsižaidė, pradėjo laisviau jaustis aikštėje. Kai kuriuose epizoduose meistriškumo pritrūko, bet ateityje tokios rungtynės tik užgrūdins jaunus žaidėjus.
Komandai nepasisekė, o man asmeniškai beveik viskas pavyko. Gavau gerą perdavimą, kamuolys „užkibo“ ant kojos, išėjo gražus įvartis. 11 metrų baudinių realizavime jau turiu praktikos – šiemet mušiau, jei neklystu, devynis kartus. Pastebėjau, kad vartininkas spės kampą, nereaguos į smūgį ir pasirinkau tą variantą. Turėjau dar vieną šansą pasižymėti – iš trijų įmušti tris būtų buvę apskritai fantastiška.“
Lietuvos rinktinės gynėjas Aurimas Vilkaitis:
„Rungtynės buvo sunkios. Pirmąjį kėlinį sužaidėme geriau nei armėnai, bet nepasinaudojome turėtomis progomis. Varžovai įvartį įmušė tarsi iš niekur. Antrojo kėlinio pradžia mums buvo sunkoka, padarėme pora taktinių ir techninių klaidų, jie įmušė įvartį iš nuošalės. Dėl to mums nepasisekė. Bet po to pavyko atsitiesti, įmušti pora įvarčių. Sužaidėme neprastai, tik rezultatas neatitinka to vaizdo aikštėje.
Jaudulys būna prieš visas rungtynes. Žaisti rinktinėje – pati geriausia patirtis. Kuo daugiau tokių rungtynių sužaidi, tuo daugiau įgauni patirties.“
