„Mums Dominykas reikalingas dėl savo universalumo“, – tuomet sakė klubo vadovai, kurie šią frazę pakartojo ir po susitarimo dėl futbolininko atstovavimo ekipai kitą sezoną.
„Pasižymiu geromis fizinėmis savybėmis, o tai man ir leidžia žaisti keliose pozicijose. Šiuolaikiniame futbole tokie dalykai yra vertinami. Kalbant apie mane ir „Riterius“, tai noriu parodyti kokybiškai gerą ir stabilų žaidimą, kad ir kokioje pozicijoje manęs komandai reikėtų. Aišku, dar yra labai daug vietų, kuriose galėčiau pasitempti, todėl visada stengsiuosi atsiduoti šimtu procentų. Tikiu, kad su patirtimi viskas bus gerai“, – oficialiai svetainei sakė D.Barauskas.
– Dominykai, trumpam grįžkime į tavo ankstesnę karjeros dalį. Iš kur radai psichologinės stiprybės nesugriūti, kai tiek „Žalgiryje“, tiek „Sūduvoje“ savojo šanso negavai?
– „Žalgiryje“ buvo pati pradžia, todėl džiaugiausi, kad apskritai galėjau tobulėti pirmoje komandoje, o žaisti su jaunimu. Aišku, su laiku norėjosi gauti daugiau žaidybinio laiko A lygoje, tačiau konkuruoti su stipriais legionieriais nebuvo lengva. Galiausiai patyriau traumą ir teko praleisti beveik visą sezoną.
Pasibaigus kontraktui, nusprendžiau išbandyti save kitame klube. Praėjusio sezono „Sūduvoje“ laisvai buvo galima padaryti dvi lygias startines vienuolikes. Tai tik parodo, kokio lygio konkurencija buvo ten. Mačiau daug pavyzdžių, išklausydavau patyrusių žaidėjų patarimų ir, kai nepavykdavo gauti žaidimo laiko, liedavau prakaitą treniruoklių salėje ir stiprinau savo silpnąsias vietas.
– Įprastai, futbolininkams, kurie neturi daug žaidybinės patirties, sezono vidury nėra lengva įsilieti į naują kolektyvą. Kaip tu pats jauteis ypač pirmaisiais mėnesiais?
– Atėjus į „Riterius“, jaučiausi gerai. Aš iš anksčiau pažinojau trenerį Aurelijų Skarbalių, su nemaža dalimi žaidėjų teko žaisti jaunimo rinktinėse, klube didžioji dalis – lietuviai, todėl ir įsiliejau pakankamai gerai ir greitai.
– Kaip, apskritai, tuo metu atrodė komanda, su kuria teks siekti rezultato?
– Jauna, ambicinga, gražų futbolą žaidžianti komanda. Tuo metu buvo labai geras laikotarpis, nes per antrąjį ratą pavyko surinkti daug taškų. Visi pasitikintys savo jėgomis, visi žino, ką daro.. Tuo metu atrodė, kad esame pajėgūs tikrai daug kam.
– Šiemet „Riteriai“ labai stokojo stabilumo. Kaip manai, kodėl?
– Pagrindinis dalykas tas, kad tai jauna komanda. Vasarą pasikeitė treneris, ekipą paliko keli svarbūs žaidėjai, o tokie dalykai irgi daro įtaką stabilumui. Be to, reikia nepamiršti, kad labai daug mūsų komandos žaidėjų kviečiami į įvairias rinktines. Ten taip pat žaidėjai išsibalansuoja.
– Tu pats šiemet gavai šansą išbandyti save U-22 rinktinėje. Ką tau davė tas šansas ir kiek leido priartėti prie pagrindinės nacionalinės komandos?
– Kelionė į Kiniją davė naujos patirties. Kone pirmą kartą teko būti komandos kapitonu, o tai irgi naudinga patirtis. Ar padėjo priartėti prie nacionalinės rinktinės? Neįsivaizduoju. Mus surinko per labai trumpą laiką, daug žaidėjų nepažinojau, bet pasirodėme visai neblogai. Visose rungtynėse kovojome kaip lygūs su lygiais. Apmaudu, kad nepavyko surinkti daugiau taškų. Manau, kad jų buvome verti. Man asmeniškai irgi sekėsi neblogai, žaidžiau visose rungtynėse.
– Klubo vadovai užsiminė, kad komandos branduolys išliks ir kitiems metams. Ar su tokia komanda įmanoma daugiau nei trečia vieta? Kur dar galima labiausiai pridėti komandai?
– Manau, tai yra svarbiausias dalykas sporte. Mūsų komandos žaidimo braižas mano akimis yra teisingas, žaidžiame gražų futbolą ir tą ne kartą įrodėme. Mūsų jauni žaidėjai kasmet tobulėja, įgauna praktikos, todėl dar labiau susižaidę galime pasiekti ir daugiau. Pasibaigusiame sezone į akis krito labai prasta progų realizacija. Tai yra dalykas, kurį privalome pagerinti.
– Kur tu pats dar gali labiausiai pridėti?
– Šiaip, kiekvienoje pozicijoje skirtingi reikalavimai, todėl visada reikia tobulėti kiekviename aspekte. Turėčiau geriau žaisti „antrajame aukšte“, privalau gerinti žaidimą galva, o tam, kad tapčiau nenuspėjamas, turiu gerinti žaidimą ir savo silpnąja koja.
– Kada planuoji pradėti pasiruošimą?
– Pasiruošimą jau pradėjau (šypsosi). Kūnui daviau pailsėti, tačiau per ilgai to daryti negalima. Stiprinu raumenis, stiprinu savo silpnesnes vietas, kad prasidėjus komandos pasiruošimui, kūnas negautų šoko.
