Tačiau, kaip Rusijos dienraščiui „Gazeta“ pripažino pats futbolininkas, svarbiausia aikštėje įgyvendinti trenerio nurodymus. Siūlome paskaityti sutrumpintą interviu vertimą.
Kaip paaiškintumėte tai, kad Lietuvos rinktinė pirmauja savo pasaulio čempionato atrankos grupėje?
Mes patys nelabai tikėjomės, kad pasieksime tokius rezultatus pirmose dvejose rungtynėse, o dar žaidžiant su tokiais varžovais. Rungtyniavome lengvai, nugalėjome svečiuose Rumuniją, o vėliau namuose Austriją.
Mane asmeniškai nuvylė komandos draugas „CSKA“ ekipoje Milošas Krasičius, kuris įmušė gražų įvartį, nulėmusį rungtynių baigtį (juokiasi).
Kas nutiko mače su Serbija?
Mane asmeniškai nuvylė komandos draugas „CSKA“ ekipoje Milošas Krasičius, kuris įmušė gražų įvartį, nulėmusį rungtynių baigtį (juokiasi). Šį kartą greitai praleidome du įvarčius, abu po standartinių padėčių. Tačiau tikrai nesijautė, kad esame daug silpnesni.
Kokioje pozicijoje žaidžiate rinktinėje?
Atraminio saugo pozicijoje. Tik kartą teko žaisti dešinėje gynybos pusėje, tai nutiko, kai žaidėme prieš Rusiją. Prie manęs priėjo treneris ir pasakė, kad šiandien žaisiu prieš Jurijų Žirkovą, kurį gerai žinau iš „CSKA“ komandos. Tačiau tose rungtynėse Jurijus nežaidė, o mes jau buvome pasiskirstę visas funkcijas, tad man teko žaisti dešiniuoju gynėju.
„CSKA“ klube taip pat teko žaisti šioje pozicijoje?
Taip, man tai nėra nauja pozicija, man ten patinka rungtyniauti. Tačiau ji neleidžia dažniau prisijungti prie atakų.
Turi mėgstamiausią vaidmenį?
Atraminio saugo pozicijoje tenka atlikti daug juodo darbo, koncentruotis žaidimui gynyboje ir darbe su varžovais. Krašto saugui reikia mokėti gerai gintis, o laisvose zonose būtina padėti komandos saugams ir puolėjams, pasijungiant į ataką. Tačiau malonumą jaučiu vien todėl, kad žaidžiu startinėje Maskvos „CSKA“ sudėtyje. Taip, kai kurios pozicijos man yra patogesnės, tačiau svarbiausia džiaugtis, kad apskritai rungtyniauju.
Juk taip pat rungtyniavote ir vidurio gynėjo pozicijoje?
Taip, tačiau šią funkciją klube puikiai atlieka Sergejus Ignaševičius. Manau, kad jis apskritai yra geriausias gynėjas Rusijos čempionate, aš su juo konkuruoti negaliu.
Kaip manote, ar galėtumėte vadintis universaliausiu žaidėju „CSKA“ gretose?
Nejaučiu diskomforto, kai mane stato į įvairias pozicijas. Man tai nėra problema, aš su malonumu vykdau trenerio nurodymus.
Kaip vertinate faktą, kad įmušti jums nepavyksta?
Taip, su įvarčiais problematiška. Iki vartų dažniausiai nenueinu, o visų standartinių situacijų metu lieku nugaroje, todėl retai pavyksta įmušti. Dažniausiai treneris Valerijus Gazajevas atliekant standartines padėtis palieka tris futbolininkus gynyboje uždengti visas tris zonas. Aš lieku paskutinis centre ir prižiūriu vidurį, visi kiti dengia žaidėjus asmeniškai.
Ar norėtumėte įmušti įvartį čempionate, kad ir nuo 11 metrų žymos?
Taip, be jokios abejonės, tačiau rizikuočiau tik tada, jei šis įvartis nebūtų lemiamas, o Vagneris Love‘as jau būtu tapęs rezultatyviausiu žaidėju. Žinau, kad Igoris Akinfejevas taip pat gali įmušti, jis ekipos kapitonas. Jei jis nuspręstų smūgiuoti, tikrai tam neprieštaraučiau.
Koks Jūsų požiūris į smulkias pražangas atakų metu?
Šios pražangos – darbo instrumentas. Futbolininkai žaidžiantys centre privalo nutraukti atakas, bet kokiomis priemonėmis, tame tarpe ir pražangomis. Prasižengia ne tik saugai, tačiau ir puolėjai, taip padėdami gynyboje rungtyniaujantiems komandos draugams. Aišku, stengiamės jų išvengti, tačiau ne visada pavyksta.
Rizikuočiau tik tada, jei šis įvartis nebūtų lemiamas, o Vagneris Love‘as jau būtu tapęs rezultatyviausiu žaidėju.
Daugelis mano, kad Jūsų vizitine kortele tapo rungtynės su Londono „Arsenal“ komanda Maskvoje, kai Jūs asmeniškai gynėtės prieš Robiną Van Persie. Tada, rungtynėms pasibaigus, jis nieko negalėjo pasakyti, todėl, kad dėl Jūsų jis praktiškai kamuolio nematė visas 90 minučių.
Tada visa komanda sužaidė profesionaliai, mes neleidome „Arsenal“ įsižaisti, ką jis mėgsta daryti. Vėliau analizavome šį susitikimą. Buvo malonu matyti, kaip laikėme kamuolį visų rungtynių metu.
Prieš rungtynes analizuojate varžovą, kurį reikės „išjungti“ iš žaidimo?
Dažniausiai treneriai suteikia informaciją apie varžovus, tačiau sudėtys keičiasi, todėl sunku nuspėti, prieš ką reikės žaisti.
Kokios buvo atsakomosios rungtynės su „Arsenal“?
Tai buvo labai linksmas mačas. Rungtynių pradžioje, kai pakėliau galvą į švieslentę ir pamačiau, kad sužaistos dar tik 20 minučių, man pasidarė baisu. Tačiau mes sugebėjome iškovoti tašką. Per du susitikimus iš „Arsenal“ sugebėjome paimti keturis taškus.
Rungtynių eigoje kamera pagavo jus besišnekučiuojančius su Thierry Henry. Jūs gerai kalbate angliškai?
Taip. Dabar Lietuvos rinktinę treniruoja portugalas Jose Couceiro, tad mums tenka su treneriu bendrauti anglų kalba.
Ar laukiate grįžimo į Čempionų lygą? Jums tai ypatingas turnyras?
Bet kuriam žaidėjui Čempionų lyga yra kažkas ypatingo. Ten kita atmosfera, stiprios emocijos. Kituose turnyruose to pajausti neįmanoma.
Kokie įsimintiniausi momentai Jūsų karjeroje?
Dalyvavimas Čempionų lygoje, pergalės prieš stiprius priešininkus. Aišku, nepamirštama tai, kad iškovojome UEFA taurę. Tai didžiausias įvykis mano gyvenime. Rungtynės su Lisabonos „Sporting“ buvo ypatingos.
„CSKA“ ekipa prieš kurį laiką buvo patekusi į krizę, kaip ją išgyvenote?
Buvo sunkus laikas, tačiau krize jo nevadinome. Visi vaikinai jautė, kad niekaip nesiseka atrasti savojo žaidimo, žaisti taip, kaip esame įpratę matyti „CSKA“ žaidžiant.
Ar neišgąsdino žinia, kad treneris Valerijus Gazajevas pasitrauks? Juk kartu su juo praleidote didžiąją karjeros dalį...
Jis nėra mano asmeninis treneris, jis – Maskvos „CSKA“ klubo treneris. Aišku, naujas treneris reikš ir naujus pasikeitimus, taip pat ir komandos startinėje sudėtyje. Aš esu profesionalas ir suprantu, kad patekimas į startinę sudėtį priklauso nuo darbo treniruotėse ir demonstruojamo žaidimo aikštėje. Nesvarbu koks treneris bebūtų.
2001 metais, kai iš Maskvos „Dinamo“ perėjote į „CSKA“, tiesiog keitėte klubą, ar nenorėjote skirtis su treneriu?
Iš vienos pusės tai buvo sutapimas – V.Gazajevas išėjo, o mes su Rolanu Gusevu palikome „Dinamo“, kuriame daug kas keitėsi. Iš kitos pusės, aš dėkingas likimui, kad patekau būtent pas V.Gazajevą.
Gyvenime labiau mėgstate stabilumą, ar pasikeitimus?
Kaip kiekvienas futbolininkas, man patogiau stabilioje situacijoje. Tačiau suprantu, kad futbolas - tai gyvenimas, čia pasikeitimų išvengti neįmanoma.
Papasakokite apie 2004 metus, kai „CSKA“ tapo čempionais. Tada V.Gazajevas išėjo, jį pakeitė Arturas Jorge. Tačiau po pusmečio V.Gazajevas vėl sugrįžo. Ar jam grįžus pastebėjote jame kokius nors pasikeitimus? Vis tik tai buvo geriausias laikotarpis klubo istorijoje.
Tokios ambicingos asmenybės stipriai nesikeičia. Jo sėkmė tame, kad jis rado teisingą priėjimą prie žaidėjų, tapo artimesnis, mes visi tada buvome kaip vienas asmuo.
Ar praėjusio sezono pabaigoje jautėte, kad komanda turi problemų su brazilais?
Daugelis apie tai kalbėjo. Buvo galima pastebėti, kad jie laikėsi kitaip, tai ir buvo didžiausia „CSKA“ problema. Jei „CSKA“ žaistų penki lietuviai, jie taip pat bendrautu savo rate, kas yra normalu. Kitas dalykas, kai tai persikelia į aikštę, žaisdami atakoje brazilai nepastebėdavo J.Žirkovo ir M.Krasičiaus. Mūsų ekipoje labai profesionalūs brazilai, kiekvienas jų gali duoti didelę naudą, tačiau reikia tinkamai juos tam „nutaikyti“.
Ką Jūs aukojate dėl futbolo?
Mano šeima gyvena Lietuvoje, retai matau savo žmoną ir sūnų. Bandėme kaip nors įsitaisyti Maskvoje, tačiau supratome, kad geriau bus, jei jie gyvens Lietuvoje.
Jūs dažnai patenkate į įvairius konfliktus aikštėje. Kaip žmona reaguoja į tai?
Ji visada tą pastebi ir pasijuokia iš manęs. Dar vaikystėje mane išmokė, kad gynėjas privalo ginti savus ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Komandoje turi padėti saviems, juk esame komanda, tame ir yra mūsų jėga.
„Gatvės“ muštynėse taip pat dalyvaujate?
Ne, už aikštės ribų esu ramus ir neįsiveliu į konfliktus. Visą agresiją realizuoju aikštėje.
Ar rungtynėms kaip nors papildomai nusiteikiate, užsivedate?
Kažkaip ypatingai savęs nenuteikinėjame, tačiau kai išeiname į stadioną ir matome pilnas tribūnas, tada papildoma agresija atsiranda savaime. Mane labiau užveda atmosfera aplink susitikimą, nei varžovas.
Naujasis UEFA koeficientas Rusijai leido iš karto dvi komandas deleguoti į Čempionų lygą. Ar tai kažkiek sušvelnino kovą dėl pirmosios vietos Rusijos pirmenybėse?
Tai visai skirtingi dalykai: užimti pirmąją ir antrąją poziciją, net jei bet kuriuo atveju patenki į Čempionų lygą. Auksas yra auksas, visada jo siekiame. Tapti čempionu ir prasimušti į Čempionų lygą – dvigubas malonumas.
Kaip Jūs paaiškintumėte Kazanės „Rubin“ ekipos sėkmę šiame sezone? Daugelis kalba, kad ne „Rubin“ laimėjo, o „Zenit“, „CSKA“ ir „Spartak“ pralaimėjo.
Ne, taip teigti negalima. „Rubin“ jau nuo pradžios išsiveržė į priekį ir savo pozicijas išlaikė visą čempionatą. Sakyti, kad „Rubin“ ekipa nenusipelnė čempionų titulo, būtu neteisinga. Jie yra surinkę gerus žaidėjus, komanda turi gerą trenerį.
Jums jau 30 metų, tad dar anksti kalbėti apie karjeros pabaigą. Vis dėlto, tikriausiai, kaip ir bet koks kitas žmogus, žiūrite į ateitį.
Dar nesuradau to kelio, kuriuo eisiu baigęs futbolininko karjerą. Nors keletas minčių jau yra, tačiau apie tai kalbėti nenorėčiau. Dabar reikia koncentruotis dabartiniam darbui. Tikiuosi, kad dar penkis metus pažaisiu. Norėčiau savo ateitį susieti su Rusija ir Maskva. Mėgstu parvažiuoti namo, tyliai ir ramiai pailsėti, tačiau jau po kelių savaičių norisi atgal į Maskvą.
