„Šiuo atveju kažkaip svarbu pasižiūrėti plačiau, nepriklausomai nuo interesų, – sakė A.Skarbalius, Danijoje sulaukęs 15min skambučio. – Aš nepretenduoju į jokius postus, nesu priklausomas, bet labai sergu už Lietuvos futbolą“.
Buvęs Lietuvos rinktinės futbolininkas pastaruosius du dešimtmečius gyvena Danijoje, bet dažnai grįžta į Lietuvą, kur veda seminarus šalies futbolo treneriams ir jauniems žaidėjams.
Pernai Kaune futbolo forume A.Skarbalius išdėstė savo nuomonę apie padėtį, kurioje Lietuvos futbolas murkdosi pastaruosius du dešimtmečius.
„Vienas svarbiausių dalykų buvo išsiaiškinti futbolo ligą. Kodėl mūsų futbolas toks yra tiek daug metų. Anksčiau net nebūdavo jėgos, kuri galėtų pasipriešinti pavienių asmenų sprendimams.
Mano nuomone, pagrindinė iki šiol Lietuvos futbolą kankinančios ligos priežastis buvo iškreiptas Vykdomojo komiteto vaizdas, kuris neatspindi visos futbolo bendruomenės.
Yra profesionalių ir mėgėjų klubų, kurie nėra atstovaujami ir negali priimti sprendimų, nors turi noro keisti ne tik savo, bet ir jaunimo futbolą“.
A.Skarbalius kalba apie gerojo valdymo praktikos raportą – Gintauto Babravičiaus vadovaujamos darbo grupės 19 puslapių dokumentą, kuris yra svarbus kovoje dėl valdžios futbole.
Šiuo metu šalies futbolo valdymo piramidės viršūnėje yra Lietuvos futbolo prezidentas Edvinas Eimontas, persigalvojęs ir nutaręs nesitraukti dėl nesutarimų su FF Vykdomojo komiteto nariais, kurių yra trylika – dauguma vyrų šiose pareigose sėdi ilgiau nei dešimtmetį.
|
Darbo grupė pasiūlė vaistus, dabar klausimas – ar mes esame pasirengę vaistus priimti ir išgyti.
Prezidentas ir Vykdomasis komitetas renkamas konferencijoje, kurioje yra 80 rinkikų, deleguojamų iš įvairių šalies apskričių ir šakinių futbolo asociacijų.
Tačiau gerojo futbolo valdymo raportu siekiama šią tvarką pakeisti ir padaryti taip, kad rinkikų būtų apie 300 iš įvairiausių futbolo klubų.
„Demokratijos nebus, jei nepakeisime įstatų, – tvirtino A.Skarbalius. – Reikėtų išplėsti sprendimus priimančių žmonių gretas. Nes Lietuvos futbolas ir buvo nustekentas dėl šių priežasčių.
Darbo grupė pasiūlė vaistus, dabar klausimas – ar mes esame pasirengę vaistus priimti ir išgyti, sukurdami modelį, kuris atspindėtų visas futbolo bendruomenės idėjas.
Akivaizdu, jog pakeitę požiūrį mes galėsime judėti. Bet mes stovėsime vietoje, jei nieko nekeisime“.
A.Skarbaliaus nuomone, pasikeitęs futbolo valdymo modelis padėtų efektyviau panaudoti pinigus, kurių dauguma į futbolą atplūsta iš tarptautinių organizacijų – UEFA ir FIFA.
„Girdžiu, kad federacijos biudžetas per metus yra 7 mln. eurų. Lietuvos futbolo A lygos klubai surenka apie 5 mln. eurų kartu sudėjus. Kitos lygos generuoja dar milijoną eurų. Jei suskaičiuotume vaikų ir jaunimo futbolą, prieš metus buvome nustatę, kad yra dar 6 mln. eurų. Iš viso Lietuvos futbole sukasi apie 20 mln. eurų, – skaičiavo A.Skarbalius. – Todėl svarbu pasiekti, kad šių pinigų panaudojimas būtų efektyvus. O tai įmanoma tik demokratiniu principu.
Jei pagrindiniai įstatai bus pakeisti ir pagrindiniais rinkėjais taps klubai, bus parenkami gabūs vadovai, kurie ir lems darbo kokybę. Tada prasidės rimti ir kryptingi darbai“.
LFF konferencija, kur bus balsuojama dėl reformos ir kuriai patvirtinti prireiks 54 balsų, vyks gegužės 18 dieną.
Bet jau kita savaitė bus svarbi vidiniuose mūšiuose, nes gegužės 2 dieną į Vilnių atvyks UEFA delegatai.
A.Skarbaliaus nuomone, jie gali būti teisėjais federaciją purtančiame skandale.
„Svarbu pabrėžti – jei prezidentas kaltinamas nusikalstama veikla ir lėšų švaistymu, o Vykdomasis komitetas 0 šantažu, reikia išsiaiškinti realų vaizdą. Tikėkimės, kad tai padarys UEFA ir FIFA atstovai.
Aš pats nesu už Edviną Eimontą ar Vykdomąjį komitetą. Nesu ir nusistatęs prieš konkrečius asmenis, nepretenduoju į jokius postus.
Aš palaikau tuos, kurie kuria sveiką futbolo terpę ir keičia pagrindinį rinkimų aparatą, kad galėtume judėti į priekį“, – sakė A.Skarbalius.