„Biudžetą iki 13,2 mln. eurų išpučia didesnė UEFA parama dėl dalyvavimo UEFA Tautų lygoje. Ta parama siekia 1,25 mln. eurų. Taip pat – pasirašyta sutartis dėl teisių: gausime 18 mln. eurų per 6 metus. Ir infrastruktūriniai projektai, kurių nepadarėme 2021-aisiais – jie persikėlė į šiuos metus (dirbtinės dangos, – past.)“, – įspūdingai ūgtelėjusį biudžetą aiškino LFF gen. sekretorius Edgaras Stankevičius.
Palyginimui, praėjusiais metais LFF biudžeto planas siekė 8,4 mln. eurų. Faktiškai ši suma galiausiai paaugo iki 9,6 mln.
Už šalies krepšinio federaciją futbolas šiemet bus turtingesnis beveik keturis sykius. LKF 2022-iesiems planuoja 3,6 mln. eurų biudžetą.
„Taip, tai rekordinis biudžetas, bet mūsų ambicijos yra dar didesnės. Pajamos iš bilietų, rėmėjų – šioje srityse dar tikrai galime pasitempti. Be to, turėsime ir naują futbolo stadioną Kaune“, – pridūrė E.Stankevičius.
Tiesa, finansinius raumenis užsiauginusi LFF vis dar turi senų skolų, siekiančių iki 2 mln. eurų.
„Šiemet UEFA planuojame atiduoti 400 tūkst. eurų. Likusį milijoną norime grąžinti per 2023 ir 2024 metus. Po pusę milijono kasmet. Kita skola – Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). 2018-aisiais su visais delspinigiais ir baudomis ji buvo arti 1,4 mln. eurų. Šiandien tas ieškinys yra ne visai 0,5 mln., bet esame jį apskundę. Norime susitarti dėl mažesnės sumos ir išsimokėti per kelerius metus“, – tęsė E.Stankevičius.
Biudžeto pristatymo konferencijoje LFF vadovai atskira eilute išskyrė ir federacijos išleidžiamas sumas, skirtas teisininkų paslaugoms. LFF teigimu, tam 2021-aisiais buvo išleista „tik“ 71,7 tūkst. eurų.
„Kaip žinote, pastaruoju metu yra teisinių ginčų ne tik su LFF, bet ir su manimi asmeniškai, su Tomu Danilevičiumi. Norėčiau paskleisti teisingą informaciją – visos teisinės išlaidos, kurios yra susijusios su T.Danilevičiaus asmeniu, yra išskirtinai iš T.Danilevičiaus asmeninio biudžeto. Ne iš LFF biudžeto, ne iš mokesčių mokėtojų pinigų ar kokių nors kitų. Norėčiau, kad jūs tai užfiksuotumėte“, – pabrėžė LFF prezidentas T.Danilevičius, įsivėlęs į teisinį ginčą su žinomu vaizdo tinklaraštininku Skirmantu Malinausku.
Po tokio pareiškimo LFF prezidentas sulaukė 15min klausimo, kodėl tuomet apie jo teisinius procesus komunikuoja LFF, jei už visas teisines paslaugas susimoka jis pats?
„Todėl, kad tikriausiai esu ir futbolo federacijos prezidentas, ir viešas asmuo. Kad nesumaišytume kai kurių dalykų. Byla yra sujungta – tiek federacijos, tiek T.Danilevičiaus, todėl ir komunikuoja LFF“, – teigė T.Danilevičius.
Kiek dar tęsis šie teisiniai ginčai, jis atsakyti negalėjo. „Šiandien yra pasibaigusi antroji instancija. Turime galimybę kasaciniam skundui. Svarstome, ar eisime toliau, ar ne. Esmė tikriausiai yra visai kitur. Formuojama tam tikra teismų praktika, kuri, sakykime, įteisina tą pilkąją zoną. Žmogus, kuris veikia nežinau pagal kokius įstatymus, gali bet ką, ant bet ko sakyti, savo nuomonę reikšti kaip žinias. Aš asmeniškai esu ne tik viešas asmuo. Aš esu ir vyras, ir sūnus, ir brolis, ir žeminti mane – aš turiu savo teises. Ir aš jas ginsiu“, – tvirtino T.Danilevičius.
LFF vis dar jaučia nuoskaudą ir dėl Švietimo, mokslo bei sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės viešo laiško, kai ši pasipiktino LFF apdovanojimuose ant scenos žengusiu ir vieną iš prizų įteikusiu prieštaringos reputacijos verslininku Arūnu Pukeliu, federacijoje einančiu Vykdomojo komiteto nario bei LFF Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininko pareigas.
„Keista ir iš žiniasklaidos, ir iš ministerijos atstovų girdėti kažkokius kaltinimus apie skaidrumą ir t. t. Parodykite jūs man nors vieną sporto organizaciją, kuri taip detaliai ir nuodugniai, su tokiomis ataskaitomis reguliariai pristato savo biudžetą ir jo panaudojimą. Gaila, kad šiandien čia nėra Seimo narių ar tos pačios ministerijos atstovų. Ne kartą esame kvietę atvykti ir diskutuoti. Uždavėme klausimų ir gerbiamai J.Šiugždinienei, deja, atsakymų kol kas negavome (ŠMSM patikslino 15min, kad jokių LFF klausimų nėra gavusi, – past.). Keista, kad pasinaudojama lengva forma išeiti į eterį, neįsigilinus į situaciją, kaip federacija yra pasikeitusi per pastaruosius kelerius metus“, – dėstė E.Stankevičius.
Jo teigimu, 2018-aisiais, jam pradėjus darbus LFF, federacija buvo „faktiškai bankrutavusi“, o dėl pasikeitusių finansinių skaičių jis netiesiogiai gyrė ir A.Pukelį.
Anksčiau teistas tauragiškis vadovauja LFF ekonomikos bei finansų komitetui.
„Dabar epitetai skrieja į Ekonomikos ir finansų komitetą ir vieno ar kito asmens dalyvavimą jame, bet tada leiskite paklausti, kas buvo 2016–2018 metais, kai LFF tokio komiteto neturėjo arba jis buvo kitos sudėties – kokius skaičius ir kokį finansinį rezultatą futbolo federacija tada demonstravo?“ – retoriškai klausė E.Stankevičius.
„Taip, iš kitos pusės – mes esame verti tų epitetų. Daugelį metų buvo nesitvarkoma, federacijoje buvo neūkiškumas, neorganizuotumas – tai ir privedė prie to, kokius epitetus mes gauname“, – pridūrė E.Stankevičius.
