„Kad rytoj čia nė vieno nematyčiau!“, – juokdamasis rūbinėje po pergalės 6:0 prieš Klaipėdos „Atlantą“ suriko V.Čeburinas, prieš tai su auklėtiniais sušokęs džiaugsmo šokį.
Nors iki A lygos čempionato pabaigos dar liko vienas turas, Marijampolėje titulas jau buvo įteiktas pajėgiausiai čempionato komandai.
Vilniaus „Žalgiris“ planavo sekmadienį vykti į Suvalkijos sostinę ir muštis dėl taurės, bet praėjusį šeštadienį paslydo prieš Klaipėdos „Atlantą“ ir sudaužė auksines viltis. Kadangi „Sūduva“ Vacio Lekevičiaus ekipą sumušė 6:0 ir tapo nepavejama, paskutinė A lygos dvikova taps tik formalumu.
„Laukia cigarai, linksmybės ir merginos“, – prieš interviu 15min juokėsi V.Čeburinas, tačiau greitai surimtėjęs lygino praėjusių ir šių metų titulus, pasakojo, kaip stebėjo „Žalgirio“ kluptelėjimą, ir dėjo viltis į kitų metų Europos turnyrus.
– Kodėl šiandien du kėliniai buvo tokie skirtingi?
– Aš sau irgi uždaviau tokį klausimą… Galbūt praėjusių „Atlanto“ rungtynių rezultatas, kai jie taip garbingai sukovojo su „Žalgiriu“. Matėme, kad atsipalaiduoti čia negalima. Greitai įmušėme, tai buvo labai gerai, tačiau tada kamuolys nelindo į vartus, o mes skubėjome. Antrajame kėlinyje varžovai pradėjo šiek tiek prasiverti, nes mėgino mus spausti. Dėl to krito ir antras, ir trečias įvarčiai. Pasijutome atsipalaidavę.
– Koks buvo nusiteikimas rungtynėms, kai žinojote, kad, sėkmės atveju, tapsite čempionais?
– Viena vertus, komandą nuteikti visada reikia, visada reikia rasti tinkamus žodžius, kurie pasiektų žaidėjus.
Tačiau manau, kad kiekvienas žaidėjas suprato rungtynių svarbą.
Ir, žinoma, tie žmonės, kurie šiandien susirinko… Galiu pasakyti visos komandos vardu, jog stengiamės visada jiems teikti malonumą, kad jiems būtų smagu. Gal ne visada tai pavyksta, bet žiūrovo neapgausi – jie mato, tačiau atleidžia mūsų sunkumus.
– Antras titulas per dvejus metus, tačiau visai kitaip pasiektas. Ar galima palyginti tuos du kelius link trofėjaus?
– Praėjusiais metais ilgą laiką buvome „Žalgirio“ šešėlyje, tačiau finiše tapome stipresni. Šiais metais pirmavome beveik viso čempionato metu. Supratome, kad titulą apginti visada sunkiau nei jį iškovoti. Dėl to stengėmės nuo pat pirmų turų siekti rezultatų, rinkti taškus. Gal žaidimas nebuvo toks geras, bet stengėmės tolti.
Šie metai dar sunkesni dėl to, kad turėjome labai daug traumuotų žaidėjų. Kai prarandi žaidėjus, reikia persirikiuoti, tačiau nusiimu kepurę prieš savo žaidėjus, nes mes suradome sprendimus.
Supratome, kad titulą apginti visada sunkiau nei jį iškovoti. Dėl to stengėmės nuo pat pirmų turų siekti rezultatų, rinkti taškus
Tuo ir skiriasi tie du titulai.
– Ar stebėjote „Žalgirio“ rungtynes su „Atlantu“ šeštadienį, kurios jums leido jau šiandien tapti čempionais?
- Kai žiūrėjau pirmą kėlinį, galvojau, kad jau tuoj kris įvartis, nes buvo ir virpstas, ir skersinis, kamuolys strigo baudos aikštelėje.
Bet taip būna futbole.
Antram kėliny jau turėjau atsargią mintį, kad „Atlantas“ gali ir išbėgti į greitą kontrataką bei įmušti, nes taip kartais nutinka, kad komanda, kuri daug atsimušinėja, gali sulaukti savo progos įmušti.
Paskutines minutes sekiau internete, todėl, kai pamačiau, kad krito įvartis, nusprendžiau, kad „Atlantui“ neužteko jėgų. Transliaciją irgi sekiau, bet ten vaizdas atsiliko. Tada pamačiau ir kampinį, po kurio įvarčio teisėjas neįskaitė. Parodė pakartojimą – bravo teisėjui, kuris teisingai įvertino epizodą, nes situacija buvo labai sudėtinga.
– Šiandien po finalinio švilpuko komanda šėlo aikštėje, o jūs buvote kiek nuošaliau…
– Buvau su komanda, bet sirgaliai subėgo į aikštę ir jau negalėjau prasibrauti.
– Praėjusiais metais titulą iškovojote per paskutines čempionato rungtynes prieš „Žalgirį“, šiemet – anksčiau laiko ir ne prieš tiesioginius konkurentus. Ar skiriasi emocija?
– Emocija tai ta pati, džiaugsmo nebuvo mažiau nei pernai. Gal šiandien žaidėjai daug emocijų išliejo rungtynių metu, po įmuštų įvarčių. Čempionų titulo emocija niekuo nesiskiria. Dėl jos kovojame visus metus.
– Liko dar vienerios rungtynės sekmadienį. Ar jums jos dar kažką reikš? Taurė juk jau rankose…
– Žinoma, kad bus svarbios. Tai juk – paskutinės čempionato rungtynės. Nesvarbu, kad taurė jau mūsų. O kaip ten bus – laikas parodys.
Čempionų titulo emocija niekuo nesiskiria. Dėl jos kovojame visus metus
– Dvejus metus iš eilės Europos lygos atrankoje kritote paskutiniame etape. Ar tikite, kad jau kitais metais gali būti žengtas lemiamas žingsnis?
– Reikia labai norėti. Tada, manau, bus ir rezultatas.
