Dėl A.Pukelio į UEFA ir FIFA sumanę kreiptis parlamentarai sulaukė LFF atkirčio

2020 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų registre buvo įregistruotas Seimo narių grupės rezoliucijos projektas „Dėl Lietuvos futbolo federacijos“. Ketvirtadienį LFF išplatino pranešimą, kuriame teigiama, jog rezoliucijos projekte yra skleidžiamos tikrovės neatitinkančios ir LFF dalykinę reputaciją žeminančios žinios.
Arūnas Pukelis
Arūnas Pukelis / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Priminsime, kad antradienį Aušrinė Armonaitė, Virgilijus Alekna, Vytautas Bakas, Arvydas Anušauskas, Laurynas Kasčiūnas, Sergejus Jovaiša ir Andrius Kupčinskas pasirašė projektą, kuriuo ragina šalies Vyriausybę imtis veiksmų ir kreiptis dėl LFF veiklos į UEFA ir FIFA organizacijas.

Pagrindinės Seimo narių įvardijamos problemos – LFF viešumo, ypač susijusio su finansų panaudojimu, trūkumas, ir „kova tarp asmenų, kurie siejami su tam tikromis nusikalstamomis grupuotėmis, su asmenimis, siejamais su kitomis nusikalstamomis grupuotėmis, bei tokių asmenų dalyvavimas organizacijos valdyme“. Pastaruoju punktu omenyje veikiausiai turimas šleifą su savimi besinešiojantis LFF viceprezidentas Arūnas Pukelis, savo rankose laikantis didžiausius galios svertus futbolo federacijoje.

Septyni Seimo nariai ragina Vyriausybę pradėti intensyvų dialogą su tarptautinių futbolo asociacijų (UEFA, FIFA) valdymo organais siekiant užtikrinti, kad Lietuvos futbolo federacijoje vadovų pareigas eitų nepriekaištingos reputacijos asmenys.

Visgi praėjus dviem dienoms LFF išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad rezoliucijos projekte yra skleidžiamos tikrovės neatitinkančios ir LFF dalykinę reputaciją žeminančios žinios.

LFF nepasitenkinimą sukėlė šie keturi rezoliucijos teiginiai:

1. „<...> pastaraisiais metais stebima aktyvi nusikalstamo pasaulio atstovų intervencija į šios federacijos valdymą;

2. „<...> tačiau pastarųjų metų situacija, kuomet organizacijos rinkimuose nuolat vyksta kova tarp asmenų, kurie siejami su tam tikromis nusikalstamomis grupuotėmis, su asmenimis, siejamais su kitomis nusikalstamomis grupuotėmis, bei tokių asmenų dalyvavimas organizacijos valdyme sukuria grėsmę šios organizacijos skaidriam, atviram bei demokratiškam valdymui <...>“;

3. „<...> abejotinos reputacijos asmenų dalyvavimas šiame ugdymo procese sukelia grėsmę vaikų ir jaunimo vertybinės sistemos elementams <...>;

4. „<...> didžiausios LFF skaidrumo problemos atsirado dėl nusikalstamo pasaulio atstovų įtakos futbolui, uždaros ir neskaidrios struktūros valdymo. LFF priimami aktualūs futbolo visuomenei sprendimai nėra vieši. Federacija neviešina metinio biudžeto sąmatų ir tai sukelia abejonių apie gautų lėšų panaudojimo tikslus <...>“.

Taip pat LFF atkreipia Seimo narių dėmesį į tai, kad:

1. Vadovaujantis LFF įstatų 7 straipsnio 2 dalimi LFF Prezidentu, Vykdomojo Komiteto nariais ir Generaliniu Sekretoriumi gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Laikoma, kad asmuo nėra nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis yra teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne, taip pat teistas už kitą nusikalstamą veiką, kol teistumas neišnykęs. Vadovaujantis LR Konstitucijos 56 str. 2 dalimi Seimo nariu gali tapti asmenys, kurie yra atlikę bausmę pagal teismo paskirtą nuosprendį, o pagal LR Seimo rinkimų įstatyme pateiktą nepriekaištingos reputacijos apibrėžimą asmuo yra laikomas nepriekaištingos reputacijos, jei yra išnykęs ar panaikintas jo teistumas. LFF valdymo organuose nėra jokių asmenų, kurie neatitiktų LFF, UEFA ir FIFA įstatų nustatyto nepriekaištingos reputacijos reikalavimo.

2. Tokiu būdu, Seimo narių grupės Rezoliucijos projekto tekstu, raginant LR Vyriausybę įsikišti į LFF veiklą, yra pažeidžiama LR Konstitucijos 35 bei LR asociacijų įstatymo 14 straipsniai. Todėl tokia Rezoliucija negali būti nei teikiama svarstyti Seimui, nei už ją balsuojama.

3. Kaip visiškai neatitinkantis tikrovės turėtų būti vertinamas Rezoliucijos projekte pateikiamas tvirtinimas, kad „<...> didžiausios LFF skaidrumo problemos atsirado dėl nusikalstamo pasaulio atstovų įtakos futbolui, uždaros ir neskaidrios struktūros valdymo. LFF priimami aktualūs futbolo visuomenei sprendimai nėra vieši. Federacija neviešina metinio biudžeto sąmatų ir tai sukelia abejonių apie gautų lėšų panaudojimo tikslus <...>“. Pirma, atkreipiame Seimo narių dėmesį į tai, kad LFF kiekvienų metų finansinių atskaitomybių, biudžetų duomenys yra pateikiami LFF aukščiausiam valdymo organui LFF Konferencijai, kurioje narių balsavimų yra patvirtinamos ir pateikiamos išviešinimui Valstybinės įmonės Registrų centras juridinių asmenų duomenų bazėje.

4. Be to, atsižvelgiant į LFF narių pageidavimus, 2020 m. rugpjūčio 1 d. LFF Konferencija buvo transliuojame realiu laiku LFF interneto svetainės video kanale ir ją galėjo ir iki šiol gali stebėti visi pageidaujantys asmenys. Antra, LFF Lietuvos futbolo vystymo projektai yra finansuojami FIFA ir UEFA lėšomis. Už skirtų finansinių lėšų panaudojimą LFF teikia detalias ataskaitas FIFA ir UEFA. Jokių pastabų dėl skirtų lėšų panaudojimo neskaidrumo ar netikslingumo LFF nėra gavusi. LFF finansinė veikla kasmet yra audituojama nepriklausomo auditoriaus, patvirtinto LFF Konferencijos.

5. Visa informacija apie LFF veiklą ir šios veiklos finansines ataskaitas taip pat yra viešai skelbiama LFF interneto puslapyje.

6. Primename gerbiamiems Seimo nariams pačių priimtų įstatymų nuostatas. LR Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje yra nustatytos asociacijos veiklos garantijos, numatančios, kad Valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams įstatymų nenustatytais atvejais ir tvarka, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudžiama kištis į asociacijos veiklą ir į jos vidaus reikalus. Tikimės, kad įstatymų privalo laikytis ne tik piliečiai, bet ir patys juos priėmę Seimo nariai.

7. LFF įstatų 3 str. 1 d. yra nustatyta, kad LFF yra neutrali politiniuose ir religiniuose reikaluose. FIFA įstatų 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad FIFA yra neutrali politiniuose ir religiniuose reikaluose.

8. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje yra pabrėžęs, kad demokratijos padėtis konkrečioje valstybėje gali būti įvertinta pagal tai, kaip nacionalinėje teisėje užtikrinama asociacijos laisvė ir kaip valdžios institucijos užtikrina ją praktikoje (2004 m. vasario 17 d. sprendimo byloje Gorzelik ir kiti prieš Lenkiją, peticijos Nr. 44158/98, 88 punktas). Konvencijos 11 straipsnyje garantuojama asociacijos laisvė apima teisę sudaryti asociaciją (sprendimo byloje Gorzelik ir kiti prieš Lenkiją 88 punktas); galėjimas įsteigti juridinį asmenį siekiant kolektyviai veikti bendrų interesų srityje yra vienas svarbiausių asociacijos laisvės aspektų, be kurio ši teisė prarastų bet kokią prasmę (2014 m. balandžio 8 d. sprendimo byloje Magyar Keresztény Mennonita Egyház ir kiti prieš Vengriją, peticijų Nr. 70945/11, 23611/12, 26998/12, 41150/12, 41155/12, 41463/12, 41553/12, 54977/12 ir 56581/12, 78 punktas).

9. LR Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad – asociacija turi būti nepriklausoma ir laisva nuo valstybės ar kitų išorinių subjektų nepagrįsto kišimosi; asociacija nėra nepriklausoma tada, kai sprendimus, susijusius su jos veikla ir konkrečiais veiksmais, priima kas nors kitas, o ne asociacijos nariai ar organas, kuriam asociacijos nariai pavedė tai atlikti (2019-07-11 nutarimas Nr. KT21-N10/2019, bylos Nr. 9/2018).

10. Kadangi LFF įstatai įpareigoja LFF elgtis politiškai neutraliai, LFF nėra ir negali būti Seimo rinkimų kampanijos dalyvis, todėl išsamiai nepasisako dėl tokių Seimą ir visą Lietuvos visuomenę klaidinančių Rezoliucijų projektų, bet pastebi, kada kai kurie Seimo nariai arba dėl menko įsigilinimo į LFF veiklą arba apskritai nesidomėdami LFF vykdoma veikla bet apie ją teikiantys Seimo Rezoliucijos projektą, arba yra suklaidinti suinteresuotų asmenų arba elgiasi nesąžiningai Seimo rinkiminės kampanijos metu, siekdami tokiu neetišku būdu atkreipti savo rinkėjų dėmesį.

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsniu (Valstybės politikų elgesio principai) Valstybės politikas viešajame gyvenime privalo vadovautis pagarba žmogui ir valstybei – laikosi žmogaus teisių ir laisvių ir jas užtikrina, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didina pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis. Nemanome, kad tikrovės neatitinkančios informacijos platinimas per Seimo Rezoliucijos projektą dera su valstybės politikų elgesio kodekso reikalavimais.

„Jei minimas Seimo Rezoliucijos projektas būtų teikiamas svarstyti Seimo posėdyje, prašome leisti pasisakyti LFF vadovams dėl Rezoliucijos projekto tekste pateikiamų tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo“, – rašo LFF.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų