1. Neįveikiami varžovai
Kažin ar galėjo būti prasčiau – turbūt apie tai ištraukus burtus pagalvojo daugelis Lietuvos futbolo sirgalių. Tiesa ta, kad varžovų pasirinkimas šį kartą buvo tikrai ribotas, bet galiausiai mums vis tiek teko tokie konkurentai, su kuriais lygiai šansų kovoti beveik neturime.
Kita vertus, žemiausią reitingą turėjusiai C diviziono komandai vargu ar buvo galima tikėtis kažko geriau. Rumunija ir Serbija ne kartą mus skaudžiai yra mokiusios (tiesa, po kartą prieš abi esame laimėję ir mes – aut. past.) tiek pasaulio, tiek Europos čempionatų atrankose, o su Juodkalnija nesame rungtyniavę nė karto, bet tokias žvaigždes kaip Stevaną Jovetičių ir Stefaną Savičių turinti komanda jau kartą rimtai kėsinosi patekti į Europos čempionato finalinį etapą, kai kelyje į 2012-ųjų pirmenybes tik po papildomų akistatų krito prieš čekus.
Rumunija ir Serbija – gilias tradicijas turinčios, po krizių besikeliančios futbolo valstybės. Argumentai? Rumunai žaidė praėjusiame Europos čempionate, o serbai šią vasarą dalyvaus pasaulio pirmenybėse Rusijoje.
2. Neparankus oponentų žaidimo stilius
„Būtų buvę geriau, jei būtų tekęs bent vienas ne balkanišką futbolo stilių propaguojantis priešininkas“, – tokius žodžius iš karto po burtų traukimo ceremonijos ištarė Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Edgaras Jankauskas.
Ir jis yra teisus. Istorija rodo, kad žaisti su buvusios Jugoslavijos, Balkanų pusiasalio ir dauguma kitų Pietryčių Europos šalių rinktinėmis mūsiškiams yra ypač neparanku. Lakstyti be kamuolio iškišus liežuvius mūsiškiams yra kur kas sunkiau nei grumtis dėl aukštų kamuolių su fiziškai stipresniais priešininkais, kokie galėjo būti škotai, norvegai ar suomiai.
3. Sirgaliams nesimpatiškos kelionės
Tiesioginių skrydžių nė į vieną iš šių šalių iš Lietuvos nėra, o tai savaime reiškia, kad žaisdama svečiuose E.Jankausko rinktinė visuomet turės labai kuklų užnugarį.
Leistis kelionei į Balkanus greičiausiai ryšis tik išvykų ar lietuviško futbolo romantikai. Dauguma kitų stebės rinktinės žaidimą per televizorių.
Šalys, su kuriomis teks rungtyniauti, taip pat daugiau egzotinės, o ne milžiniškus turistų srautus generuojančios valstybės.
4. Be galimybės papildyti kišenes
Alpių papėdėje sukritusiomis kortomis kaži ar džiaugiasi ir Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vadovai. Federacija pastaruoju metu finansiškai ir taip išgyveno ne geriausius laikus, o laimingo loterijos bilieto nepavyko ištraukti ir šį kartą.
LFF teks dar labiau veržtis diržus ir tik su didele nostalgija prisiminti praėjusį atrankos ciklą, kai škotai ir anglai žėrė solidžias sumas už transliacijų teises, o daugiau nei pusę bilietų į namų rungtynes už didesnę kainą buvo galima iš karto parduoti šių šalių sirgaliams.
Dabar nieko panašaus nebus. Balkanų šalių aistruolių piniginės gerokai plonesnės, o pajėgos, kurios ištikimai keliauja su šiomis rinktinėmis į kitas šalis – kuklios.
Belieka giliai atsidusti ir su viltimi laukti burtų į 2020-ųjų metų Europos čempionatą.
5. Vis vargingesnis žaidėjų pasirinkimas
Bet dar skaudžiau Lietuvos futbolo žaizdos kraujuos aikštėje. Rinktinės treneriui E.Jankauskui teks dar sunkesnė dalia nei buvo pirmaisiais dvejais vadovavimo metais.
Žaidėjų pasirinkimas kiekvienais metais taps vis skurdesnis, o nevykę LFF „nepakeičiamųjų“ Stasio Stankaus ir Raimondo Statkevičiaus eksperimentai su Nacionaline futbolo akademija atsilieps vis skaudžiau.
Jau praėjusio atrankos ciklo metu sukdamasis iš padėties E.Jankauskas neretai pritempdavo iki rinktinės vieną ar kitą žaidėją, bet tai daryti kasmet bus vis sunkiau, nes naujų jaunų žaidėjų surasti tiesiog nėra iš kur. Lietuvos jaunimo (iki 21 metų) rinktinės neseniai patirtas pralaimėjimas 1:7 dviem metais jaunesniems danams tą puikiai iliustruoja.
Tačiau rezervas – tik viena medalio pusė. Kita ne ką labiau džiuginanti. Nemažai praėjusiais metais rinktinėje pagrindiniais smuikais griežusių atlikėjų šį tarpsezonį labai sunkiai ieškojo klubų, o kai kurie yra paieškose iki šiol. Rinktinės treneriui šie mėnesiai sekant naujienas apie savo auklėtinius turėtų būti ypač neramūs.
6. Vėliau bus dar sunkiau
Jei ne taškas, iškovotas priešpaskutinėse atrankos rungtynėse Maltoje, lietuviai dabar būtų D divizione ir kovotų su kur kas silpnesniais priešininkais.
Bet E.Jankausko komanda apie bet kokius panašius užkulisinius žaidimus negalvojo, kovojo iš visų jėgų ir galiausiai likimo buvo nublokšta į kur kas stipresnės draugijos patį užribį.
Šį kartą komandos į divizionus buvo suskirstytos pagal reitingą, atsižvelgiant į pastarųjų atrankos ciklų rezultatus. Ateityje taip nebus. Labai tikėtina, kad kitame cikle silpniausiame ešelone žais net kelios tikrai pajėgesnės komandos, kurios šįsyk neatlaikys konkurencijos C divizione.
Tokiu atveju net D divizione mūsiškiams kovoti būti nelengva. Izraelis, Škotija, Kipras ar Albanija nebūtų dovanėlės.
7. Galimybė pasirodyti – skurdi
„Tai yra mačas, galintis pakeisti žaidėjų gyvenimus“, – prieš praėjusios atrankos dvikovą su Anglija Londono „Wembley“ stadione kalbėjo E.Jankauskas. Šį kartą nieko panašaus nebus. Dvikovos su tokiais priešininkais, kokius gavome, pasaulio žiniasklaidos dėmesio sulauks kur kas mažiau. Mažiau galimybių pasirodyti prieš įvairius skautus, agentus ir klubų trenerius turės ir rinktinės futbolininkai.
8. Repeticija, kuri nereikalinga
Tautų lygos varžybų tikslas – efektyviai pakeisti draugiškas rungtynes. Tiesa ta, kad pastaruoju metu Lietuvos rinktinei rinktis draugiškų rungtynių partnerius sekėsi labai sunkiai, tad šis UEFA sumanymas mūsiškiams yra tarsi gelbėjimosi šiaudas.
Visgi burtai sukrito taip, kad lietuviams repetuoti ir per Tautų lygos varžybas ruoštis atrankai į būsimą Europos čempionatą bus labai sudėtinga.
Jei anksčiau žaidžiant prieš vieną ar kitą priešininką, buvo teorinė galimybė draugiškoms rungtynėms pasikviesti panašaus braižo varžovą, tai dabar net ši galimybė yra eliminuota.
Nebent būsimi atrankos burtai nepagailėtų ir daugiau oponentų iš pietrytinės žemyno dalies. Tuomet kiekvienas Tautų lygos mačas E.Jankauskui ir jo vyrams būtų aukso vertės. Bet kad taip nutiktų, vilčių labai nedaug.
9. Karšti serbų sirgaliai
Su Serbijos rinktine lietuviai pradės šio turnyro kovas namuose, tad tikėtina, jog į Vilnių atvyks kur kas daugiau serbų sirgalių nei ciklo pabaigoje, kai turnyro lentelėje galėtų viskas būti aišku.
O kokie yra šios šalies sirgaliai, puikiai žino visa Europa. Ypač tą gerai prisimena Italija, kurioje priše septynerius metus tuometinis serbų „ultrų“ lyderis Ivanas Bogdanovas, turintis pravardę „Žvėris“, su savo bendrais sugebėjo nutraukti rungtynes protestuodami prieš Raddy Antičių atleidusią federaciją.
Belgrade serbų varžovų sirgaliams taip pat būna labai nejauku – neramios šalies neramioje sostinėje vietiniai svetingi nebūna.
10. Nes Lietuvos futbolui tai – misija neįmanoma
Yra dalykų, kuriuos atplėšti nuo dugno yra nepaprastai sunku. Lietuvos futbolas – vienas tokių. Čia kaip anglų pralaimėjimas po baudinių serijos, Mario Balotelli raudona kortelė ar talentingų olandų nesugebėjimas realizuoti savojo potencialo.
Viskas, ką mūsiškiams iki šiol yra pavykę pasiekti – trečios vietos atrankose į 1996 metų Europos ir 1998 metų pasaulio čempionatus. O po to viskas smigo tik žemyn. Kartais sparčiau, kartais lėčiau, bet žemyn.
Šis ciklas bus ne išimtis. Bet tokiam likimui Lietuvos rinktinė buvo pasmerkta dar iki Lozanoje išridenant burtų kamuoliukus.
Lietuvos rinktinės tvarkaraštis:
Rugsėjo 7 d. (penktadienis) 21:45 val. Lietuva – Serbija
Rugsėjo 10 d. (pirmadienis) 21:45 val. Juodkalnija – Lietuva
Spalio 11 d. (ketvirtadienis) 21:45 val. Lietuva – Rumunija
Spalio 14 d. (sekmadienis) 21:45 val. Lietuva – Juodkalnija
Lapkričio 17 d. (šeštadienis) 21:45 val. Rumunija – Lietuva
Lapkričio 20 d. (antradienis) 21:45 val. Serbija – Lietuva
