Rusijoje nuo šeštadienio vyksta FIFA Konfederacijų taurės turnyras. Pirmąjį šeimininkų rinktinės susitikimą su Naująja Zelandija stebėjo ir šalies prezidentas Vladimiras Putinas, kuris praėjusią savaitę vykusioje „tiesioginėje linijoje“ ragino rusų futbolininkus būti „tikrais kariais“.
Šalies prezidentas į daugiau nei milijardą JAV dolerių kainavusį Sankt Peterburgo „Krestovskij“ stadioną, kur vyko turnyro atidarymas, atskrido sraigtasparniu likus 20 minučių iki rungtynių, o prieš teisėjui paskelbiant jų pradžią žaidėjai sutelkė dėmesį į prezidento sveikinimą. „Šis turnyras suvienys tautas ir kontinentus, puoselėdamas gražaus ir sąžiningo žaidimo vertybes“, – sakė V.Putinas.
Siekia pasirodyti
Rusija tose rungtynėse nugalėjo Naująją Zelandiją rezultatu 2:0, tačiau turnyro šeimininkei bus svarbu ne tik tai, kas vyksta aikštėje.
Tiesa, Rytų Europos studijų centro vadovas L.Kojala mano, kad akcentas turėtų būti dedamas ant kitų metų pasaulio futbolo pirmenybių, o Konfederacijų taurės funkcija – įrodyti, jog šalis joms pasirengusi.
„Rusijai svarbiausia, kad viskas vyktų sklandžiai ir nebūtų skandalų dėl korupcijos, ypač statant objektus, reikalingus čempionatui, kad nekiltų incidentų ir būtų užtikrintas saugumas, kalbant apie atvykstančius žmones, apie turistus ir gerbėjus. Svarbu, kad neiškiltų kokių didelių dilemų, dėl kurių vėliau reikėtų aiškintis“, – sako politologas.
L.Kojala įsitikinęs, kad pasirodyti nori ne tik šalies prezidentas ir kiti aukščiausi pareigūnai, bet ir regionų politikai. „Kalbant apie pasaulio čempionatą, tai – didžiulis dėmesys, didžiuliai pinigai, didžiulės investicijos ne tik federaliniu lygmeniu, bet ir atskirų regionų. Kaliningrade statomas naujas stadionas jau baiginėjamas; kitur gubernatoriams taip pat labai reikšminga parodyti, kad jie sugeba įgyvendinti tokio lygmens projektus“, – mano RESC direktorius.
Seimo nario L.Kasčiūno nuomone, bet kokie sporto renginiai gali tapti tam tikru simboliu, kad Rusija nėra izoliuota ir grįžta į tarptautinę areną. Jo teigimu, galimybė rengti didelius sporto renginius kur kas svarbesnė nedemokratiškoms šalims.
„Pastarąjį dešimtmetį akivaizdžiai matome, kad didžiuosius renginius labai nori organizuoti pusiau autoritarinės ir autoritarinės šalys. Vakarų demokratijos skaičiuoja išlaidas ir naudą, ir dažnai tie skaičiavimai būna ne naudos pusėje. Tuomet Vakarų šalys ne taip aktyviai siekia teisių tokius čempionatus rengti“, – sako parlamentaras.
Jis taip pat įsitikinęs, kad tokios šalys kaip Rusija noriai skiria lėšų dideliems sporto renginiams dėl galimybės sustiprinti savo autoritetą. „Čia toks uždaras ratas: jie tikrai negaili resursų tam, kad pakeltų savo autoritetą, todėl jie turi kiek geresnes galimybes laimėti varžytynes dėl teisių rengti čempionatą“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
Vakarų veiksmų nesitiki
Praėjusią savaitę žmogaus teisių stebėjimo organizacija „Humans Rights Watch“ paskelbė, kad stadionus Rusijoje statantys darbininkai yra išnaudojami ir dirba prastomis sąlygomis. 34-ių puslapių dokumente nurodyta, jog atlyginimai darbininkams vėluoja, o kai kuriems tenka dirbti esant labai žemoms oro temperatūroms be pakankamos apsaugos nuo šalčio. Taip pat pranešama, kad bent 17 darbininkų žuvo darbo vietose.
Dar vienas priekaištas, kurio sulaukia turnyro organizatoriai – korupcija. „Krestovskij“ stadionas, kuriame vyko pirmosios šių metų Konfederacijų taurės rungtynės, turėjo būti pabaigtas statyti dar 2008 m., o atidarytas buvo tik šiais metais. Jo kaina magiškai išaugo keletą kartų. Taip pat baiminamasi ir dėl rasizmo bei futbolo chuliganų išpuolių.
Tačiau pašnekovai nesitiki Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) ar Vakarų valstybių veiksmų, net jeigu Konfederacijų taurės metu kils incidentų. Parlamentaras L.Kasčiūnas mano, kad mėginti užkirsti Rusijai kelią rengti pasaulio čempionatą reikėjo kur kas anksčiau, kai prasidėjo karas Ukrainoje. Jis nesitiki ir protestų dėl korupcijos, kokie vyko Brazilijoje prieš 2014 m. pasaulio čempionatą.
„Aš santūriai vertinu Rusijos visuomenės potencialą protestuoti – kad protestai kiltų iš apačios. Būna tokių proveržių, bet Rusijoje kažkas ima keistis tik tuomet, kai įvyksta elito skilimas. Manau, kad elitas tik pasipelnys iš šito čempionato, tad didelio skilimo turbūt neįvyks“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
Jis taip pat įsitikinęs, kad FIFA, prieš suteikdama teises rengti čempionatus, turėtų atsižvelgti į tos šalies politinę situaciją. „Manau, kad sportas ir politika yra susiję, ypač autoritarinės šalys tai sieja. Natūralu, kad reikia vengti tokių situacijų, kai tautos tuo metu kenčia nuo agresijos tos šalies, kuri rengia čempionatą ar pretenduoja į čempionatą. Tai nėra teisinga ir reikėtų tai taisyti“, – mano L.Kasčiūnas.
Kiek kitos nuomonės yra politologas L.Kojala. Jo manymu, sunkiai įsivaizduojama, kaip FIFA galėtų vertinti tokius dalykus: „Manau, kad labai sunku įsivaizduoti, kaip tai galėtų atrodyti ir kaip tą reikėtų daryti, kokius standartus taikyti, nes kalbama apie labai globalų ir milžiniškų investicijų reikalaujantį renginį. Pasirinkimo spektras nebūna toks milžiniškas, kad galėtum besti bet kur pasaulio žemėlapyje ir tikėtis, kad ta valstybė ar kelios valstybės surengs pasaulio čempionatą.“
Anot L.Kojalos, ko reikėtų tikėtis ir kas tikrai yra prioritetas pačiai FIFA, tai – parodyti, kad pats procesas tampa skaidresnis. „Klaustukas pakibęs ypač dėl 2022 m. čempionato Katare. Naujajam FIFA vadovui tenka spręsti ankstesnių FIFA vadovų paliktą košę. Tai – situacija, kuri kelia labai daug įtarimų, ir aš manau, kad tai pareikalaus dar ne vienų metų, kad pačios FIFA viduje šitie reikalai pajudėtų“, – sakė L.Kojala.
