„Dievo ranka“
Dainininkas, laidų vedėjas Marijonas Mikutavičius pasakoja, kad futbolas jį sužavėjo, kai jis tik pradėjo domėtis futbolu.
„Sąmoningai pirmąjį čempionatą suvokiau 1982 metais, kai jis vyko Ispanijoje. Buvau pakankamai didelis vaikigalis, kad suvokčiau visą futbolo grožį ir žavesį. Tai buvo tas amžius, kai užsirašinėji pavardes, numerius, paišai lenteles. Tas čempionatas tuomet mane užbūrė ir pastūmėjo žaisti futbolą. O dar koks unikalus finalas buvo“, – apie 36 metų senumo įvykius, kai Italija finale rezultatu 3:1 nukovė Vakarų Vokietijos komandą, pasakoja futbolą laisvalaikių žaidžianti garsenybė.
Tiesa, visgi vienas įsimintiniausių jo epizodų, stebint pasaulio futbolo čempionatų batalijas, susijęs su 1986 metų Meksikoje vykusiomis pirmenybėmis. Tuomet turnyro ketvirtfinalyje susitiko Argentinos ir Anglijos rinktinės.
Įtemptų rungtynių pirmas kėlinys baigėsi be įvarčių, nors abi komandos turėjo nemažai progų pelnyti įvartį. Tiesa, kamuolio kontrolę turėjo pietų amerikiečiai, tačiau jiems niekaip nesisekė palaužti priešininkų gynybos. Tad kova persikėlė į antrąjį kėlinį. Abi komandos ieškojo kelių link varžovų vartų, kol galiausiai 51-ą minutę įvartis krito į anglų vartus. Tiesa, nebe taisyklių pažeidimo.
Puikų reidą per pusę aikštės surengęs tuomet dar tik 25-erių puolėjas Diego Maradona anglų baudos aikštelės prieigose pamėgino sužaisti sienele su komandos draugu Jorge Valdano, tačiau šis argentinietis saugas nesukontroliavo kamuolio.
Situaciją pablogino Anglijos rinktinės saugas Steve`as Hodge`as, kuris kamuolį aukšta trajektorija nesėkmingai pasiuntė atgal. Padėtį dar pamėgino išgelbėti Anglijos rinktinės vartų sargas Peteris Shiltonas, tačiau D. Maradona prie kamuolio suskubo pirmasis bei pasiuntė kamuolį į vartus. Tačiau kamuolys vartuose atsidūrė ir su šio legendinio Argentinos futbolininko kairės rankos pagalba. Teisėjas taisyklių pažeidimo neįžvelgė, tačiau kaip futbolininkas vėliau pripažino spaudos konferencijoje, įvartis buvo pasiektas su „nedidele Maradonos galvos ir nedidele Dievo rankos pagalba“.
„Tos įspūdingos 1986 metų rungtynės su Diego Maradonos ranka... Tie dalykai įsirėžia į atmintį. Tai tokie nepakartojamai piktavališki, netgi šlykštūs poelgiai, kurie kažkuria prasme net suteikia žavesio ir sukuria legendas ir naujas dramas, nupaišo viską visiškai kitokiomis spalvomis“, – apie futbolo magiją pasakoja M.Mikutavičius.
Tose pačiose rungtynėse, praėjus vos 4 minutėms po šio įžymiojo, daugybę diskusijų sukėlusio įvarčio, D.Maradona pelnė taip pat į istorijos knygas nugulusį įvartį. Jis surengė individualų reidą per pusę aikštės, įveikė net keturis anglų futbolininkus bei vartininką ir padvigubino argentiniečių persvarą. Šis mūšis buvo lyg savotiškas argentiniečių kerštas anglams už Folklendų konfliktą.
Vėliau čempionate įsismarkavę pietų amerikiečiai 114 tūkst. žmonių akivaizdoje įveikė Vakarų Vokietiją ir šaliai padovanojo antrąjį čempionų titulą istorijoje. Tikimybė, kad pakartoti tokį pasiekimą argentiniečiai gali ir šiemet, anot „Betsafe“ futbolo čempionato lažybų, siekia 11 proc. Tai gana dideli šansai, mat turnyro favoritų brazilų galimybės laimėti turnyre vertinamos 25 proc.
R.Baggio baudinys
Kaip vieną geriausių rinktinių to meto Argentinos komandą įvardija ir sporto komentatorius Gediminas Reklaitis. Jį ta komanda taip sužavėjo, kad jis už pietų amerikiečius serga ir iki šiol.
Tačiau jo prisiminimų bagaže ir kur kas daugiau malonių prisiminimų.
„Prisiminimus galima skirstyti į kelis etapus – tikrai įspūdingus sugrįžimus (kai buvo atsiliekama ir po to buvo išsigelbėta rungtynėse – red.) ir romantinius laikus, kai tik prasidėjo futbolo žiūrėjimas. Man didžiausias įspūdis iki šiol yra Zinedine`o Zidane`o šou 1998 metų finale“, – pasakoja G.Reklaitis.
Tuomet Prancūzijoje vykusiose pirmenybėse šis prancūzų saugas per pirmąjį kėlinį pelnė net du įvarčius ir pasiuntė į nokdauną čempionų titulą gynusius brazilus. Beje, tai buvo vieninteliai to čempionato metu pelnyti legendinio prancūzų saugo įvarčiai.
Tačiau, kaip sakoma, vienas lauke ne karys. Tuomet be jo rinktinėje žaidė tokie žaidėjai kaip brazilų triuškinimą pabaigęs Emmanuelis Petit, Fabienas Barthezas, Lilianas Thuramas, Didier Deschampsas, Thierry Henry, Davidas Trezeguet, Patrickas Vieira. Šiemet į Rusiją prancūzai atsiveža taip pat žvaigždžių pilną ir labai pajėgią rinktinę. Jos šansus triumfuoti čempionate „Betsafe“ vertina 16,67 proc. Tiek pat, kaip ir ispanų.
Šiemet čempionate itin trūks kitos pietietiškos komandos – italų, su kuriais susiję ne vienos garsenybės vieni iš svarbiausių pasaulio čempionatų prisiminimų.
Kaip ir G.Reklaičiui, 1994 metų finalas į atmintį įsirėžė ir laidų vedėjui, komikui Pauliui Ambrazevičiui. Tuomet rungtynių tarp Brazilijos ir Italijos pagrindinis laikas baigėsi lygiosiomis ir viskas persikėlė į pratęsimą. Ten taip pat neišaiškėjus nugalėtojui, viskas sprendėsi baudinių serijoje.
Rezultatui esant 3:2 brazilų naudai prie 11 metrų žymos stojo 27-erių Roberto Baggio, kuris prieš tai turnyre pelnė 5 įvarčius bei buvo vienas pagrindinių Italijos kelionės finalo link organizatorių. Jei italas būtų sėkmingai realizavęs baudos smūgį, brazilai dar būtų galėję persverti rezultatą, tačiau to neprireikė. R.Baggio smūgiuotas kamuolys skriejo virš vartų.
„Man labai įstrigęs pats pirmas sportinis atsiminimas iš 1994 metų finalo, kai R.Baggio pramušė tą baudinį. Tai buvo vėlyva naktis. Tėčiui, su kuriuo ir žiūrėjome, labai imponavo Brazilija, tad jis džiaugėsi po to nesėkmingo smūgio. Tai labai malonus atsiminimas iš 1994 metų“, – prisiminimais dalinosi Paulius Ambrazevičius.
Kokio finalo laukti šiemet?
Jo prisiminimų bagaže ir ne tokie seni įvykiai. Vienas jų susijęs su 2002 metais Pietų Korėjoje ir Japonijoje vykusiu pasaulio futbolo čempionatu. Tuometinio turnyro finale susikovė Vokietijos ir Brazilijos rinktinės. Minimaliais rezultatais 1:0 atkrintamosiose varžybose iki finalo nukeliavę vokiečiai po dviejų Ronaldo įvarčių turėjo kapituliuoti.
„Mano brolis labai sirgo už Braziliją, o aš už Vokietiją. Galiausiai Brazilija laimėjo, o Vokietijos vartininkas Oliveris Kahnas tapo geriausiu čempionato žaidėju, tad mes su broliu iki šiol ginčijamės, ar buvo jis vertas šio apdovanojimo, ar nebuvo“, – pasakoja P. Ambrazevičius.
Šiemet Vokietija, kaip ir Brazilija, yra priskiriama prie vienų iš turnyro favoričių – čempionų titulą ginančių vokiečių galimybės triumfuoti turnyro vertinamos 23,53 proc.
Ne ką mažiau vertus dėmesio finalus futbolo sirgaliai pamatė ir vėliau.
„Paskutiniuose dviejuose pasaulio čempionate buvo įspūdingi finalai, kuriuose nugalėtojai paaiškėjo tik po pratęsimų. – apie 2010 metų finalą, kai ispanai 1:0 įveikė Nyderlandų rinktinę, bei 2014 metų finalą, kai Vokietija 1:0 įveikė Argentina, kalbėjo G.Reklaitis. – Nenustebčiau, jei kažkas panašaus būtų ir šiame pasaulio čempionate.“