-
Lietuvos komanda įmušė pirmąjį rungtynių įvartį, ėmus spausti šeimininkus. Visos grandys suveikia pakankamai sinchroniškai ir pavyko išprovokuoti varžovų klaidą, po kurios Saulius Mikoliūnas perėmė kamuolį, perdavė Fiodorui Černychui, o šis kokybišku smūgiu užbaigė ataką įvarčiu.
-
2. Tokių epizodų nebuvo daug. Lietuva labiau gynėsi nuo vidurio stengdamasi išlaikyti kompaktiškumą ir perimti kamuolį, tačiau labai trūko agresyvumo dvikovose ir situacijose, kai buvo galima perimti kamuolį. Pozicinė gynyba buvo pasyvi. Tiesa, kartais spaudimas pavykdavo: šiame epizode matyti, kaip aktyviau sužaidę Lietuvos futbolininkai vėl išprovokavo varžovų klaidą ir susikūrė šansą.
3. Dar viena tendencija, kuri matėsi mūsų komandos žaidime, - tai noras prasiskverbti pro aikštės pozicijose aukštai išsirikiavusią Liuksemburgo gynybos liniją. Matėme nemažai ilgų perdavimų ir bandymus išnaudoti šias padėtis, vienoje iš tokių situacijų puikiai atsidengė ir įkirto F.Černychas, tačiau jam nepavyko nuginkluoti vartininko. Lietuva ir toliau stengėsi tokiais perdavimais rasti kelius prie varžovų vartų, tačiau Liuksemburgo komanda greitai prisitaikė prie tokių ėjimų.
4. Pirmasis Liuksemburgo įvartis į E.Šetkaus vartus krito pirmo kėlinio pabaigoje. Pralaimėta pirma oro dvikova, neatkovotas antrą kartą kamuolys, prarastas balansas gynyboje – atraminis saugas, kuris galėjo uždaryti kamuolio liniją perdavimui, to nepadarė. Be to, gynyba nebuvo pakankamai agresyvi. Nors lietuvių gynybos pajėgos išsirikiavo kompaktiškai, tačiau Liuksemburgo futbolininkai įrodė, kad jiems nekyla problemų kokybiškai atlikti perdavimus tarp svečių žaidėjų linijų. Šioje atakoje du futbolininkai sukūrė įvartį, žaisdami prieš šešis lietuvius.
5. Antrasis įvartis vėl labai panašus: prarastas kamuolys viduryje, atrodo, nieko pavojinga, bet viduryje įveikiamas vienas lietuvių atraminių saugų, seka perdavimas į kraštą, kur, mano nuomone, nei vidurio gynėjas, nei atraminis saugas nepadeda musų šalies komandos krašto gynėjui dvigubinti gynybos. Šioje situacijoje visa gynybos linija rikiavosi per lėtai.
Išvada. Labiausiai į akis krinta epizodai, kilę dėl agresyvumo ir judėjimo iš gilios gynybos trūkumo. Mano nuomone, patys leidome susikurti šansus ir neišnaudojome savų galimybių dėl pasyvumo.
Paguoda. Jau dabar matyti naujo trenerio Valdo Urbono filosofija, kurią žaidėjai pakankamai greitai suprato, ieškodami kelių link varžovų vartų, ir taip susikūrė progą įvarčiui.