Graikijos federacijoje sporto direktoriumi dirba Takis Fyssas, su kuriuo Edgaras Jankauskas kartu rungtyniavo Edinburgo „Hears“ komandoje.
Jiedu kėlė į viršų Škotijos taurę 2006-aisiais, o sekmadienio vakarą Lietuvos rinktinės treneris, paprašytas žurnalistų, dalijosi prisiminimais apie buvusį komandos draugą.
„Puikiausi atsiminimai, – sakė E.Jankauskas. – Kartu laimėjome Škotijos taurę. Puikus vyras, geras žaidėjas – Europos čempionas. Susirašėme, tikiuosi jį pamatyti šiandien arba rytoj. Smagu susitikti bus, sugrįžti į praeitį, kada laimėjome tokį svarbų titulą.“
Šalia sėdėjusi vertėja prasitarė, kad trenerio gražiais žodžiais apdalintas vyras – čia pat už konferencijų kambario durų.
Netrukus jis buvo pašauktas, o E.Jankausko veidas nušvito. Treneris rankos mostu pakvietė T.Fyssą ant pakylos ir vyrai šiltai apsikabino.
„Atrodai taip pat!“ – graikui sakė E.Jankauskas.
Nors santykiai draugiški, vyriškiai pirmadienio vakarą bent 90-čiai minučių taps varžovais.
Sekmadienio vidurdienį Atėnų Akropolyje buvo galima sutikti ne vieną Lietuvos rinktinės futbolininką. Treneriai suteikė laisvo laiko komandai, penktadienį pradėjusiai atrankos į 2024-ųjų Europos čempionatą ciklą. Lietuviai krito Belgrade 0:2 prieš Serbiją, bet įpūtė tikėjimo ir pozityvo žiūrovams.
Vis dėlto trumpas atokvėpis greitai baigėsi – sekmadienio vakarą lietuviai jau plušo naujutėlaičiame Atėnų AEK klubui priklausančiame stadione, talpinančiame 32,5 tūkst. žiūrovų ir kainavusiame beveik 100 mln. eurų.
Vos praėjusiais metais atidarytas stadionas – naujieji Graikijos rinktinės namai. Tiesa, kaip ir Lietuvos rinktinė, graikai ant Agia Sophia vejos pirmadienį išbėgs pirmą kartą. Stadionas pavadintas buvusios Konstantinopolio katedros, pastatytos graikų, vardu.
Treneris E.Jankauskas ragino „pasidžiaugti turiniu“ po mačo su serbais, kuriame jo auklėtiniai sukūrė tris puikias progas, tačiau jų nerealizavo. Serbijos žvaigždynas pačiupo tris taškus, o pirmadienio lietuvių varžovai jau nebus tokie žinomi ir tituluoti. Bet bus pavojingi.
Graikai į kovą su Lietuva stos padarę tai, ką privalėjo – išvykoje 3:0 sutriuškinę Gibraltarą.
Sensacingai 2004-aisiais Europos čempionatą laimėję Piratiko, dabar treniruojami urugvajiečio Gustavo Poyet, nesiruošia žvelgti į lietuvius pro pirštus.
Graikų treneris spaudos konferencijoje net teigė nematęs kitų savo grupės komandų Prancūzijos ir Nyderlandų akistatos: „Man reikia susipažinti su Lietuvos komanda. Pirmiausia laimėkime rungtynes, kurias laimėti privalome, o tuomet žvalgysimės į favoritus.“
Vykintas Slivka naujutėlaitį stadioną jau yra išbandęs. „Lamia“ klube rungtyniaujantis saugas čia rungtyniavo sezono metu.
„Teko žaisti vieną kartą. Gražus, naujas stadionas, išsiskyrė AEK sirgalių kuriama atmosfera. Nelabai norėčiau grįžti į tą dieną, tas rungtynes pralaimėjome“, – apie 3:0 AEK pergale pasibaigusias rungtynes kalbėjo futbolininkas.
Jis pripažino socialiniuose tinkluose sulaukęs kelių graikų žinučių prieš būsimą akistatą, bet ko laukti iš graikų sirgalių, tikino negalintis pasakyti – šios rinktinės gyvai jam nėra tekę stebėti.
E.Jankauskas prieš rungtynes tikino, kad pagrindinis iššūkis po penktadienio akistatos Belgrade buvo žaidėjų atsistatymas.
„Visada mums buvo skaudi tema – dvejos rungtynės per keturias dienas, su kelionėmis, – dėstė strategas. – Tarptautinių rungtynių intensyvumas yra labai aukštas, bet turėjome laiko atsistatyti Serbijoje, tad sakyčiau, kad esame geresnėse sąlygose. Tai puiki galimybė turėti testą su labai pajėgia Graikijos rinktine gerame stadione. Tikimės gerų rungtynių.“
– Nusikelkime į rungtynes su Serbija, dabar jos jau išanalizuotos labai išsamiai, tad kur buvo pagrindinės klaidos ir trūkumai? – 15min AEK stadione klausė E.Jankausko.
– Visada taip būna, kad po rungtynių emocijos transliuoja kitokį vaizdą. Ramiau peržiūri rungtynes, labiau iš techninės pusės ir tada matai dalykų, kurie gal praslydo, į kuriuos nespėjome sureaguoti. Euforijai tikrai čia nėra vietos, mes tas rungtynes pralaimėjome, bet vėlgi, buvo tikrai gerų, pozityvių dalykų. Nenusileidome kovoje, o tie įvarčiai, kuriuos praleidome, buvo įmušti žaidėjų, kurie konkrečiu momentu pademonstravo savo aukštesnį meistriškumą. Ten mums pritrūko sekundės dalių, kelių centimetrų, kad išsivalytume kamuolio atmetinėjimus atgal.
Mes patenkinti turiniu tik iš dalies, iki galo neturime teisės būti patenkinti, nes rungtynės pralaimėtos. Dabar mūsų tikslas yra siekti rezultato, žinant, kokiu keliu reikia eiti, kokius susitarimus reikia vykdyti, turint aiškias vertybes. Žaidėjai sugėrė daug informacijos, o tai, ką matėme aikštėje... Galiu pasakyti, kad jų žaidybinis intelektas yra aukštas. Per tokį trumpą laiką pavykto įgyvendinti procentaliai didesnę dalį plano, esu dėkingas žaidėjams. Futbolo atmintis trumpa – nuo vienerių rungtynių iki kitų, dabar svarbiausias mačas yra rytoj. Žaidėjai puikiai žino, kad, jei turėjome teisę nebūti labai nuliūdę po pralaimėjimo, tai ryt jau kita diena. Turime rodyti, ką gebame, ko norime, duoti kovą, žaisti savo žaidimą.
– Prisimenant Serbijos rungtynes, ar skirsis jūsų komandos planas?
– Galbūt šiek tiek. Graikijos rinktinė žaidžia keturiais gynėjais. Kas gal krenta į akį labiausiai, tai atakuojančio bloko mobilumas, pozicijų rotacija, kur sunku sugaudyti, kokios pozicijos žaidėjas kur atsiduria. Tai nutinka labai greitai – išėjimai, grįžimai, išbėgimai, užbėgimai... Tai vyksta nuolat. Žiūrint net atrodo, kad gal vaizdas pagreitintas. Labai techniška komanda, kuri sugeba kontroliuoti kamuolį ilgiau nei galingesnis varžovas, kaip Vengrijos rinktinė, su kuria jie žaidė. Gal nėra skambių vardų, kuriuos žinotų visi futbolo gerbėjai, bet tai labai galinga, mobili, techniška, emocionali komanda.
– Galim tikėtis didelės rotacijos Lietuvos sudėtyje?
– Be abejonės, rotacija turi būti. Ir nuovargis, ir mikrotraumų yra. Turime užtektinai plačią sudėtį, čia nėra pagrindinių ir atsarginių. Esame tik pradžioje komandos konstravimo. Visi pasirengę. Ruošiamės ir laukiame rytdienos.
– Šiandien teko matyti, kad žaidėjams buvo suteikta laisvo laiko, galėjo futbolininkai pasižvalgyti mieste. Kiek svarbu yra galvos prasivalymas per laiką tarp rungtynių?
– Tai labai svarbu. Tiek poilsis, tiek atsitraukimas nuo futbolo. Tikiuosi, kad žaidėjai ne per daug vaikščiojo ir gėrė tik kavą, arbatą arba vandenį. Aišku, juokauju. Esant tokiose vietose – būtina pamatyti istorines, kultūrines vietas. Džiaugiuosi, kad žaidėjai turėjo tokią galimybę, nes mes jos dar neturėjome (šypsosi).
– O turėsite?
– Bandysime surasti. Norisi pamatyti, miestas nuostabus, dvelkia istorija. Būtų tikrai smagu.
– Rytoj rungtynės yra draugiškos, tad kokius žodžius reikėtų surasti, kad tas kirminas neįsimestų į galvas ir nebūtų į mačą pažiūrėta pro pirštus?
– Žaidėjai supranta, kad esame ir privalome būti draugiški iki švilpuko ir po jo. Aikštėje draugiškumų negali būti, tai dviejų komandų dvikova, kur privalai laimėti. Atstovaujant šaliai, tai yra nekvestionuojami dalykai. Mums jokio skirtumo – oficialios, draugiškos, atrankos rungtynės... Mes žaidžiame dėl pergalės visada ir kitaip būti negali.
