Edgaras Jankauskas pabandė atgaivinti flirtą su „Botafogo“ klube žaidžiančiu 24 metų kairiuoju gynėju, kurio gyslomis teka lietuviškas kraujas.
Prieš porą metų Lietuvos futbolo federacija jau domėjosi šiuo žaidėju, bet kalbos po kurio nuslūgo. Kai į federaciją vėl atėjo laiškas iš futbolininko atstovo, E.Jankauskas nutarė imtis iniciatyvos.
Lietuvos futbolo rinktinės treneris prisiminė portugalų kalbą, išmoktą jam pačiam žaidžiant „Porto“ ir Lisabonos „Benfica“ komandose, ir pats paskambino „Botafogo“ futbolininko tėvui Eraldo Zamblauskui. Pokalbyje jam E.Jankauskas pripažino: Brazilijoje žaidžiantis gynėjas labai sudomino.
„Daug ką pasako, kokiems klubams jis atstovauja, – apie „Palmeiras“ klubui priklausantį, bet „Botafogo“ komandai paskolintą krašto gynėją sakė E.Jankauskas, peržiūrėjęs ir vaizdo įrašų su Victoro Luiso Zamblausko žaidimu. – Nors ne visiems yra žinoma Brazilijos futbolo lyga, aš puikiai žinau jos lygį, nes ir pats rungtyniaudamas esu susidūręs su puikiais ten žaidusiais futbolininkais.
Zamblauskas yra sprogstantis žaidėjas, galintis prasiveržti kraštu – jis greitas, agresyvus ir labai mums tiktų. Jis žaidžia aukštame lygyje, turi lietuvišką pavardę – mes turime bent pasidomėti.“
Be futbolininko meistriškumo yra ir kita svarbi pusė – pats Victoras Luisas Zamblauskas nori žaisti Lietuvos rinktinėje.
Tuo E.Jankauską įtikino žaidėjo tėvas, kuris Brazilijoje aktyviai rūpinasi sūnaus karjera ir galimybe persikelti į Europą – tikriausiai ne vien į Lietuvos rinktinę, bet ir į aukšto lygio Europos futbolo klubą.
Prasta žinia yra kita – futbolininko lietuviška kilmė yra pernelyg tolima.
Kadaise iš Lietuvos į Pietų Ameriką iškeliavo futbolininko prosenelis Juozas Zamblauskas, vėliau Brazilijoje sukūręs šeimą su Marijona Kawalenska.
Daug vandens nutekėjo, dabar Zamblauskai nebekalba lietuviškai, o Brazilijoje „Botafogo“ gynėjas vadinamas tiesiog Victoru Luisu.
Tačiau Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas leistų futbolininkui iš Brazilijos turėti dvigubą pilietybę, nes asmenys, pasitraukę iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos, o taip pat ir jų palikuoniai: vaikai, anūkai bei proanūkiai turi teisę į lietuvišką pasą. Zamblauskai pasiryžę patys keliauti į San Paulą ir tvarkytis tvarkytis dokumentų, nors vargų būtų – futbolininko tėvas E.Jankauskui pripažino, kad gimimo liudijimą yra praradęs – dokumentas esą sudegė per gaisrą.
Šiuo atveju esame viena karta per toli
Vis dėlto, net jei ir pavyktų, pasaulio futbolą valdančios FIFA reglamentas yra kitoks: pilietybę pakeitęs futbolininkas galėtų atstovauti naujai savo šaliai, jei joje būtų gimęs senelis ar senelė, o ne proseneliai.
„Šiuo atveju esame viena karta per toli“, – apgailestavo E.Jankauskas.
Toks FIFA taisyklių punktas prieš kelerius metus jau užkirto kelią į Lietuvos rinktinę kviestam Pietų Afrikos Respublikos futbolininkui Larry Cohenui. Jo ryšys su Lietuva taip pat buvo prosenelis.
Vis dėlto E.Jankauskas ir jo komanda nenorėtų greitai nuleisti rankų gynėjo iš Brazilijos medžioklėje.
„Išnagrinėsime visus dokumentus ir tada kreipsimės dėl jo galimybės žaisti Lietuvos rinktinėje į FIFA ir UEFA. Turime vilties“, – sakė Lietuvos futbolo federacijos sekretorius Nerijus Dunauskas.
„Lengvai nepasiduosime, – žadėjo ir Lietuvos rinktinės treneris E.Jankauskas. – Vertėtų peržvelgti ir atidžiau panagrinėti reglamentą, gal jame yra numatytos kokios nors išimtys.
Mano asmenine nuomone, jei futbolininkas nori žaisti už savo protėvių komandą, ar iš tos šalies yra kilęs senelis ar prosenelis – nėra svarbu. Toks žaidėjas būtų naudingas komandai, tai būtų gerai Lietuvos futbolui.
Gaila, kad taisyklės įspraudžia į tam tikrus rėmus.“
