Efektingai rinktinę nuo dugno kilstelėjęs V.Ivanauskas: „Pabrėšiu, tai – visiškai pelnyta pergalė“

Vėliau nei norėjęs, V.Ivanauskas pradėjo trejų rungtynių sprintą, nuo kurio stipriai priklausys 55-erių kauniečio profesinė ateitis. Ir pirmoji atkarpa iš tiesų buvo įspūdinga.

Prieš mėnesį vykusiuose mačuose su Šiaurės Airija, Italija ir Bulgarija COVID-19 iš rikiuotės išvestą strategą šalia aikštės ir protokole pakeitė asistentas Tomas Ražanauskas. Šeštadienį V.Ivanauskas jau pats pagaliau išvedė savo vyrus į LFF stadiono aikštę ir gausiai nemokamus kvietimus išgraibsčiusiems tautiečiams padovanojo ilgai lauktą šventę.

„Reikia pasidžiaugti, kad šis savaitgalis Lietuvos futbolui buvo tikrai puikus. Mūsų pergalė šį kartą tikrai buvo pelnyta, bet ir U21 rinktinė vakar įveikė Maltą, o devyniolikmečiai sugebėjo 1:1 sužaisti su Slovėnija ir turi šansų prasibrauti į kitą etapą“, – po mačo švytėjo V.Ivanausko veidas.

Juoda devynių pralaimėjimų iš eilės serija 2021-aisiais pagaliau baigėsi.

„Pasikartosiu, tai tikrai pelnyta pergalė, bet dar maloniau matyti, kokiu būdu ji buvo iškovota. Mače su Šiaurės Airija mums pritrūko sėkmės, kai Arvydas Novikovas nerealizavo baudinio, bet šįsyk viskas sugrįžo bumerangu – Ernestas Šetkus pademonstravo visą savo meistriškumą ir atrėmė baudinį. Turėjome ir daugiau galimybių įmušti antrą įvartį ir viskas būtų kur kas ramiau, nes visa komanda šį kartą žaidė gerai. Emocijų buvo tikrai daug – tiek treneriams, tiek žaidėjams, tiek sirgaliams. Turnyro lentelėje tai yra tik trys taškai, bet mane labai džiugina kokiu būdu jie buvo pasiekti“, – po dvikovos kalbėjo strategas.

Naujovę V.Ivanauskas pateikė dar dvikovai neprasidėjus. Lietuvos rinktinės atsarginių suolelis iš įprastos vietos šį kartą buvo perkeltas ten, kur įprastai sėdėdavo svečių komandų žaidėjai.

Pasaulio futbolo čempionato atranka: Lietuva - Bulgarija

+81

Ilgo juodo palto skvernai efektingai suplevėsavo jau 14-ąją minutę, kai V.Ivanauskas pratrūko emocijomis pamatęs, jog mačui vadovavęs ukrainietis Jevhenijus Aranovskis į lietuvių vartus paskyrė skystoką baudinį.

Treneris puolė ketvirtą mačo arbitrą Sergijų Boiko, o po akimirkos E.Šetkui sukūrus stebuklą, Lietuvos rinktinės strategas teisėjų brigados atžvilgiu išsakė dar vieną ne pačių švelniausių rusiškų žodelių tiradą.

Užteko vos pusės kėlinio, jog įsitikintume, kad V.Ivanauskas – emocingiausias treneris, kokį Lietuvos rinktinė kada nors yra turėjusi. Galbūt lietuviai varžovams ir nusileidžia meistriškumu, bet skriausti savo komandos strategas neleis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Valdas Ivanauskas

Kai 18-ąją minutę Arvydas Novikovas suorganizavo rezultatyvų išpuolį su Justu Lasicku, treneris ryžtingai suspaudė dešinės rankos kumštį. Lietuva po ilgos pertraukos žaidė futbolą – tokį, kuris džiugina sirgalius ir teikia vilčių.

Šeimininkai kūrė daugiau, žaidė geriau ir pavojingiau, bet 60-ąją minutę teisėjas paskyrė abejotiną pražangą šalia lietuvių baudos aikštelės ir visą mačą blankokai atrodęs Bulgarijos rinktinės lyderis Kirilas Despodovas meistriškų spyriu pakeitė švieslentės skaičius į 1:1.

Dar po dešimties minučių lietuvių techninė zona vėl sprogo emocijomis, kai tas pats K.Despodovas baudos aikštelėje suvaidino pražangą. V.Ivanauskas, kaip geriausiais karjeros laikais Hamburge, „pasiėmė“ geltoną kortelę.

„Baudinio į mūsų vartus situacijoje prisilietimas gal ir buvo, bet labai silpnas. Tokių epizodų rungtynių metu gali prišvilpti bet kiek. Standartinių situacijų metu prie vartų vyksta daug kovos. Sprendimas keistas, bet tokį teisėjas priėmė, o dėl to epizodo prie mūsų vartų, kai buvo skirtas baudos smūgis ir išlygintas rezultatas, tai iš vis nėra ką kalbėti – ten nebuvo jokios pražangos“, – apie teisėjo darbą kalbėjo V.Ivanauskas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pasaulio futbolo čempionato atranka: Lietuva – Bulgarija

Bet lietuviai šeštadienio pavakarę buvo verti daugiau. Daugiau ir gavo. 75-ąją minutę Linas Klimavičius sudrebino varžovų vartų skersinį, o po to savo šou pradėjo Fiodoras Černychas.

Puolėjas nebuvo pasižymėjęs rinktinėje aštuoniolikoje mačų iš eilės nuo 2019-ųjų kovo, kai sugebėjo įmušti Liuksemburge, bet du jo puikūs smūgiai 82 ir 84-ąją minutėmis pasiuntė LFF stadioną į seniai neregėtą ekstazę.

„Pastarieji pustrečių metų tikrai buvo juodi. Turėjau 6-7 traumas ir tai rimtai trukdė įsivažiuoti. Dabar jaučiuosi gerai, nuolat žaidžiu Balstogės klube ir norėčiau sugrįžti į tokią pat formą, kokią demonstravau prieš kelis metus. Žinau, jog sirgaliai iš manęs tikisi daugiau“, – kuklumo nestokojo mačo didvyris.

Jis taip pat pritarė treneriui, kad pergalė šį kartą buvo visiškai pelnyta.

„Buvome ilgai nelaimėję ir šiandien tikrai daužėmės dėl pergalės. Tą ir parodėme nuo pirmųjų minučių. Didelis ačiū ir Ernestui, kuris atrėmė baudinį ir davė impulsą. Žinojome, kad laimė irgi yra mūsų pusėje. Esu labai laimingas už visą komandą. Sirgaliai taip pat buvo dvyliktas žaidėjas, kuris mus stūmė į priekį“, – kalbėjo F.Černychas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Fiodoras Černychas

Tris įvarčius oficialiame atrankos mače lietuviai pastarąjį kartą buvo įmušę 2008-ųjų rugsėjo 6-ąją, kai sensacingai Kluže iškovojo vieną įspūdingiausių visų laikų pergalių 3:0 sutriuškinę rumunus.

„Tai buvo mačas, kuriame nė vienas žaidėjas neiškrito iš konteksto, o tokių rungtynių Lietuvos rinktinė nebuvo turėjusi jau labai seniai“, – svarstė V.Ivanauskas.

C grupė

Nr.	Rinktinė	R	+	=	-	Įvarčiai	Taškai
1	Italija	6	4	2	0	12:1	14
2	Šveicarija	4	2	2	0	4:1	8
3	Šiaurės Airija	4	1	2	1	4:3	5
4	Bulgarija	6	1	2	3	3:9	5
5	Lietuva	6	1	0	5	4:14	3

„Tai buvo blogiausias įmanomas scenarijus. Nežaidėme gerai ir neišnaudojome nemažai šansų. Paskutinėje atakos fazėje atrodėme tikrai silpnai, bet tai galima paaiškinti tuo, jog turime labai jauną komandą. Šį kartą trūko visko, bet tikiuosi, kad po trijų dienų su Šiaurės Airija jau būsime kitokie“, – nusivylimo po mačo Vilniuje neslėpė Bulgarijos rinktinės strategas Yasenas Petrovas.

Strategas nenorėjo sutikti su savo šalies žurnalistų nuomone, kad svečių komandos žaidimas buvo tragiškas. Visgi specialistas pripažino, kad lietuviai laimėjo pelnytai.

„Įmušėme gražų įvartį, bet to neužteko. Lietuviai šį kartą laimėti norėjo labiau, o po antro pelnyto įvarčio lietuviai visiškai atsipalaidavo ir pradėjo žaisti dar geriau“, – pabrėžė specialistas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Yasenas Petrovas

Stojo šalia J.Couceiro ir I.Pankratjevo

Per visą mūsų futbolo istoriją nuo 1992-ųjų iki V.Ivanausko tik trys treneriai darbą prie komandos vairo buvo pradėję iš karto oficialiame atrankos mače ir tik du iš jų darbą prie šoninės linijos pradėjo pergale.

2013 metais komandos vairą perėmęs buvęs V.Ivanausko komandos draugas Igoris Pankratjevas irgi į pirmą mūšį ėjo neapšilęs kojų ir spalio 11-ąją išjojo su skydu, o ne ant jo.

Trenerio poste strategas debiutavo pasaulio čempionato atrankos rungtynėmis namuose su latviais. Sauliaus Mikoliūno ir Fiodoro Černycho taiklūs smūgiai lėmė lietuvių pergalę 2:0 ir šis rezultatas leido mūsiškiams galiausiai aplenkti kaimynus turnyro lentelėje.

Kitam avantiūristui viskas baigėsi žymiai prasčiau. 2000-ųjų metų rudenį Lietuvos futbolo gerbėjai prisimena kaip vieną žvarbiausių laikotarpių.

Stasio Stankaus vadovaujamą ekipą atrankoje į 2002 metų pasaulio čempionatą Kaune net 4:0 sumušė kartvelai ir po šio fiasko LFF nusprendė imtis skubotų permainų. Prie komandos vairo stojo buvęs S.Stankaus asistentas Julius Kvedaras, tačiau būsimas federacijos prezidentas smarkiai nusvilo. Lietuviai po keturių dienų Kaune dar kartą 1:6 kapituliavo prieš Vengriją, o J.Kvedaro karjera prie rinktinės vairo baigėsi vos tik prasidėjusi.

V.Ivanausko pirmtakui Valdui Urbonui debiutas taipogi nesusiklostė. 2019-ųjų kovą strategas be apšilimo stojo į „Euro 2020“ atrankos kovą Liuksemburge ir krito 1:2.

Be rimtos repeticijos iš karto į oficialų mūšį ėjo ir prie Lietuvos rinktinės vairo stovėjęs Jose Couceiro.

Jis jau minėtą 2008-ųjų rugsėjį nusivežė savo naują komandą į Rumuniją.

Mariaus Stankevičiaus, S.Mikoliūno ir Mindaugo Kalono įvarčiai ir skaičiai 3:0 aukso raidėmis įrašyti į Lietuvos futbolo istoriją, o toks smagus startas davė neblogą postūmį ir tolimesnėms 2010 metų pasaulio čempionato atrankos kovoms.

Tiesa, akylesni Lietuvos futbolo gerbėjai pasakytų, kad portugalo debiutas įvyko dviem savaitėmis anksčiau Marijampolėje, kai rinktinė žaidė draugiškas rungtynes su Moldova.

Rugpjūčio 20-ąją vykusiame LFF posėdyje buvo nuspręsta, kad J.Couceiro prie komandos vairo pakeis Algimantą Liubinską ir jau tą patį vakarą naujasis treneris stebėjo savo auklėtinių žaidimą. Nors šiai dvikovai komandą ruošė buvę A.Liubinsko asistentai Saulius Širmelis ir Vitalijus Stankevičius, oficialiame rungtynių protokole vyriausiojo trenerio eilutėje jau buvo įrašyta portugalo pavardė.

Bet ir šis karštas debiutas J.Couceiro nusisekė – Lietuva nugalėjo 3:0.

Be jau minėtų V.Ivanausko, J.Couceiro ir I.Pankratjevo pergalių, švęsti pergalę, stojus prie komandos vairo, dar pavyko tik Kęstučiui Latožai.

1998-ųjų balandį B.Zelkevičių pakeitęs strategas Baltijos taurės rungtynėse Liepojoje sugebėjo laimėti prieš Latviją 2:1.

B.Zelkevičius, S.Stankus ir C.László debiutavo lygiosiomis, A.Liubinskui, J.Kvedarui, R.Žutautui, E.Jankauskui ir V.Urbonui – teko patirti pralaimėjimus.