– Baigiasi pirmasis pasiruošimo mėnuo. Ar trenerių štabą tenkina komandos progresas?
– Buvo didelių pokyčių sudėtyje, netekome daug žaidėjų. Tas komandos komplektavimas ir žaidimo ieškojimas dar pradinėje stadijoje. Reikia laiko, kad geriau viską įvertintume ir judėtume į priekį. Manau, kad tas mėnuo ir buvo toks daugiau apmąstymams, įvertinimui to, ką turim, ir, manau, šios stovyklos metu po truputį judame į priekį. Ko gero, teisinga linkme.
– Kokie dabar didžiausi rūpesčiai? Komandos gynyba ar kuriamieji veiksmai?
– Netekus praktiškai visos gynybos linijos įsivaizduoju, kad turėtume daugiau koncentruotis ir pradėti nuo gynybinių veiksmų atlikimo. Tą ir darome. Gerai, kad turime tokią stovyklą, galimybes tokias, kur kaip visada geros sąlygos, bazės, mityba, atstatomosios priemones ir, aišku, stiprūs varžovai. Tas tikrai mums padeda.
Kaip bebūtų keista, pirmas rungtynes žaidėme turbūt su silpniausia – „Atyrau“ komanda, bet pralaimėjome ir gana skaudžiai. Kitos dvi rungtynes su „ Quarabag“ ir su „Ludogorec“ – ten žymiai aukštesnė komandų klasė ir džiaugiuosi, kad padarėme išvadas po tų pirmų rungtynių. Tos reikalingos išvados, taktiniai sprendimai, braižo ieškojimas davė rezultatą.
Ketvirtadienį laukia dar vienas varžovas – „St Gallen“. Stovyklos pabaigoje žaidėjai jaučia fizinį nuovargį, bet tai normalu, nes jie atliko didelį darbą.
Pradinis mūsų pasiruošimo etapas bus baigtas ir vėl grįšime i Lietuvą, kad truputi atsipūstume. Tada lauks antra stovykla čia Turkijoje, kur daugiau dėmesio ir laiko skirsime atakuojančių veiksmų derinimui, žaidėjų tarpusavio ryšio atradimą. Svarbiausia nusistatyti tą schemą, kuria mes žaisime. Tam mes ir esame, kad tą darbą atliktume.
– Ar sprendimai dėl peržiūroje esančių užsieniečių bus priimti netrukus, ar jie dar važiuos į Panevėžį?
– Kol kas dar galutiniai taškai nesudėti, tad kažkokios oficialios ar platesnės informacijos tuo klausimu negaliu pateikti. Aišku viena – tai kvalifikuoti žaidėjai, bet dar žiūrėsime, ar jie pilnai atitiks mūsų lūkesčius.
