Eligijus Jankauskas žaidė daugiau nei 80 minučių, turėjo ir galimybę pasižymėti, tačiau po dvikovos teigė, jog emocijos – ne vienareikšmiškos.
„Dvejopi jausmai, pirmas 20 minučių išėjome tokie susikaustę, nežinojome, ko tikėtis. Bandėme kažkiek taupyti ir jėgelių, bet po to įsivažiavome ir manau, kad tai įkvėpė antram kėliniui. Per pertrauką treneris pakeitė schemą, nusiraminome, pasakėme, kad viskas yra gerai, tęsiame žaidimą, planą ir antras kėlinys tikrai buvo geresnis. Turėjau progą, galėjau įmušti, tada ta klaidelė, smūgis... Ir galutinis rezultatas toks, koks yra.
Kalbant apie save – jaučiausi gerai, personalas gerai dirbo. Kai žaidi už Lietuvą – tos sveikatos širdyje visada randi, tai negali būti joks pasiteisinimas, eini sukandęs dantis ir ką turi – tiek atiduodi“, – kalbėjo šiaulietis.
Jis taip pat pridėjo, jog žaidėjams, ypatingai – žaidžiantiems Lietuvoje, tokios rungtynės bus dar viena paskata dirbti dar stipriau.
„Kai kurie žaidėjai, kaip ir aš, esame iš A lygos, nesame pratę prie tokių stadionų ir greičių. Reikia augti, daugiau iš savęs reikalauti treniruotėse. Tai yra ilgas procesas, bet turime trenerį, kuris tiki, turime dirbti, kito kelio nėra“, – mintimis dalinosi futbolininkas.
Tuo tarpu Kipras Kažukolovas kalbėjo, jog varžovai pasiūlė didelį tempą ir visiškai neleido atsipalaiduoti.
„Tikrai sunkios rungtynės, pareikalavo labai daug energijos, pirmame kėlinyje jie buvo tikrai mus užspaudę, palikome visą širdį, visą energiją ir emocijas aikštėje. Pagarba komandai, kad po praleisto įvarčio nesugriuvome, kovojome iki galo. Bet buvo sunkios rungtynės ir pareikalavo daug jėgų.
Nežinau, kaip kiti žaidėjai, bet aš tikrai laukiau šių rungtynių, žinojau, kad žaisiu dar dieną prieš rungtynes. Kartais žaidėjai neužmiega, aš laukiau tų rungtynių, buvau susikaupęs ir prie tokių sirgalių žaisti tokiame stadione yra vienas malonumas, tikrai nebuvo, kad kažkas slėgtų, manau, visi džiaugiasi“, – sakė futbolininkas.
Trumpai nusikeldamas į abu praleistus įvarčius, Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkas labiau išskyrė pirmąjį, kurio, jo nuomone, tikrai buvo galima išvengti.
„Antras įvartis – meistriškumas. Atsikirtome viduryje, bet pataikė tikrai ypatingai, reikia atiduoti pagarbą vengrams, o pirmas įvartis – šiek tiek „žioplas“, kamuolys praskriejo pro visą gynybos liniją, išsijungėme iš žaidimo ir tikrai apmaudus įvartis, turėjome apsiginti“, – teigė žaidėjas.
Edvinas Gertmonas, kaip ir šeštadienio rungtynėse, Budapešte turėjo nemažai darbo, tačiau su juo tvarkėsi gerai, o praleistų įvarčių epizoduose komandos išgelbėti neturėjo galimybių.
„Sunkios rungtynės, daug gynėmės, buvome susispaudę, nepavyko išsaugoti tuščių vartų, varžovas tikrai geras, aukšto lygio, gaila, pritrūko sėkmės“, – teigė vartų sargas.
Jis taip pat paminėjo, jog su gynybos linija sutarti jam nebuvo jokių sunkumų, nes su žaidėjais jau buvo pažįstamas ir žaidybinį ryšį atradęs iš anksčiau.
„Gal man nauja žaisti trimis gynėjais, klube taip nežaidžiame, bet su Roku [Lekiatu – red.] žaidėme prieš bulgarus, Kipras [Kažukolovas – red.] – kaip savas, iš pusės žvilgsnio suprantame vienas kitą, tad tikrai nebuvo didelių problemų susišnekant“, – sakė vartininkas.
Tiesa, problemų sukelti bandė vengrų sirgaliai, kurie visų rungtynių metu garsiai skandavo tiesiai šilališkiui į ausis.
„Abiejose pusėse susišnekėti buvo labai sunku, jei gynėjas nesiklauso, nežiūri į tave – tai praktiškai neįmanoma“, – apie stadiono atmosferą kalbėjo vartų sargas.
