„Tai – ilgalaikis darbas. Prieš 3-4 metus, kai buvo patvirtinta UEFA Konferencijų lyga, „Flora“ vadovai dar tvirčiau nusprendė auginti vietinį futbolo produktą“, – pasakojimą apie Estijos čempionų sėkmę Europoje 15min pradėjo „Postimees“ futbolo žurnalistas Karlas Juhkami.
Vienintelį sykį iki šiol į pagrindinį UEFA turnyrą iš Baltijos šalių buvo patekęs „Ventspils“ klubas, tačiau latviams tas žygdarbis 2009-2010 metais pavyko su svarbiais užsieniečiais komandos sudėtyje.
„Flora“ legionierių neperka iš principo. Taip, užsienyje galima rasti pigesnių žaidėjų, bet kokia tai investicija ilgalaike prasme? Legionieriai atvyksta metams, pasiima pinigus ir išvyksta. „Flora“ investuoja į ilgalaikes sutartis su vietiniais žaidėjais. Stengiasi juos augintis ir galbūt ateityje parduoti ar išnuomoti. Tai pagrindinė priežastis, kodėl „Flora“ komandoje žaidžia vien tik estai“, – aiškino K.Juhkami.
Vieninteliai Europoje
Iš 96 klubų, šį sezoną žaidžiančių pagrindiniuose UEFA turnyruose (Čempionų, Europos ir Konferencijų lygose) – vienintelė Talino „Flora“ verčiasi vien tik vietiniais žaidėjais.
13 kartų Estijos čempionė „Flora“ yra tituluočiausia šalies futbolo ekipa. Daugiau nei du Estijos pilietybės neturintys futbolininkai šioje komandoje paskutinį sykį žaidė 2014-aisiais (tada legionierių buvo 5), o nuo šio sezono „Flora“ ekipoje rungtyniauja išskirtinai vien tik estai.
„Tam, kad sukurtų stiprų vietinių žaidėjų branduolį, „Flora“ susigrąžino patyrusius, užsienyje žaidusius Estijos rinktinės futbolininkus. Jiems teko mokėti daugiau, bet komandai jie duoda reikalingos patirties ir padeda jaunimui augti“, – pabrėžė estų futbolo žurnalistas.
Taip 2019-aisiais į Estiją sugrįžo vis dar žaidžiantis 37-erių Konstantinas Vassiljevas, o šiemet prisijungė ir dar du pagrindinės Estijos rinktinės futbolininkai – Sergejus Zenjovas bei Henrikas Ojamaa.
Talinas paramos neskiria
„Flora“ klubo biudžetas šiemet – 2,9 mln. eurų. Tiesa, žaidėjų algoms Estijos čempionai skiria mažiau nei pusę šios sumos – 1,3 mln. Didžiulį dėmesį ir biudžeto dalį „Flora“ skiria savo jaunimo sistemos vystymui.
Palyginimui, Lietuvos futbolo čempiono Vilniaus „Žalgirio“ biudžetas šiemet – apie 1,5 mln. eurų. Net 850 tūkst. iš šios sumos sostinės klubui perveda Vilniaus miesto savivaldybė.
Talinas „Flora“ ekipai jokios paramos neskiria. Pasak K.Juhkami, Estijoje tokios praktikos – miestui remti privačius klubus – nėra. „Dalis miestų prisideda, bet tos sumos yra labiau simbolinės“, – teigė vieno didžiausių Estijos naujienų portalo „Postimees“ futbolo apžvalgininkas.
Įdomu, kad pernai su „Flora“ jėgas pasitikrino ir Marijampolės „Sūduva“. Suvalkiečiai tada išvykoje sužaidė 1:1 (dėl pandemijos vyko tik vienos rungtynės), bet laimėjo 11 metrų baudinių dramą ir pateko į kitą UEFA Čempionų lygos atrankos etapą.
Investuoja į jaunimą
Šiemet, patekusi į Konferencijų lygos grupių etapą, ir praėjusią savaitę iškovojusi istorinį pirmąjį tašką – 2:2 išvykoje su Famagustos „Anorthosis“ iš Kipro – „Flora“ jau užsidirbo mažiausiai 3,5 mln. eurų. Daugiau nei visą klubo metinį biudžetą. Kur leis „Flora“ šiuos pinigus?
„Žaidėjai gaus nedideles premijas, bet didžiausia dalis šio laimėjimo bus nukreipta toliau stiprinant komandos jaunimo piramidę. Klubas investuos į jaunimo treniruočių infrastuktūrą, samdys daugiau trenerių. Per paskutinius kelerius metus trenerių „Flora“ jaunimo sistemoje padaugėjo dvigubai“, – atskleidė estų futbolo žurnalistas.
Jo teigimu, pagrindiniai „Flora“ sėkmės architektai – du jaunuoliai: 32-ejų klubo prezidentas Pelle Pohlakas, šį postą perėmęs iš tėvo Aivaro, dabartinio Estijos futbolo asociacijos prezidento, ir vyr. komandos treneris 34-erių Jürgenas Hennas, anksti baigęs futbolininko karjerą ir „Flora“ sistemoje perėjęs visas pakopas – nuo jaunių komandos iki pagrindinės ekipos, kurios raktelius gavo būdamas vos 31-erių.
Įdomu, kad futbolininkų perėjimo mokesčius ir vertes skaičiuojančioje „TransferMarkt“ sistemoje „Flora“ yra vertinama prasčiau (4,65 mln. eurų), nei Lietuvos čempionas Vilniaus „Žalgiris“ (5,68 mln. eurų), bet patekimas į UEFA turnyro grupių etapą estams neabejotinai leis pareklamuoti savo žaidėjus Europoje ir taip pakelti jų vertę.
Estai žaidžia vienoje grupėje su „Gent“ klubu iš Belgijos, Belgrado „Partizan“ iš Serbijos ir jau minėtu Famagustos „Anorthosis“ iš Kipro.
Suprasti akimirksniu: „Flora“ žygis į Konferencijų lygą
- Startavo UEFA Čempionų lygos atrankoje: namie 2:0 ir išvykoje 3:0 laimėjo prieš Paolos „Hibernians“ (Malta), išvykoje 1:2 ir namie 0:1 nusileido Varšuvos „Legia“ (Lenkija)
- Iškrito į UEFA Europos lygos atranką: išvykoje 0:1 pralaimėjo Nikosijos „Omonia“ (Kipras), namie atsirevanšavo 2:1, bet galiausiai 4:5 nusileido varžovams 11 m baudinių serijoje
- Iškrito į UEFA Konferencijų lygos atrankos finalą: namie 4:2 ir išvykoje 1:0 pranoko Dublino „Shamrock Rovers“ (Airija)
Pyragas, ne bizūnas
Pastaraisiais metais Estijos futbolo klubai Europoje buvo nusiritę taip žemai, kad užėmė vos 53 vietą tarp 55 šalių. Tai matydama šalies futbolo federacija ėmėsi ryžtingų sprendimų.
Skirtingai nei Lietuvoje, kurioje auginti jaunimą vyrų futbole siūloma griežtais įstatymais, estų futbolo asociacija (EJL) klubams jau kelerius metus siūlo ne bizūną, o pyragą. Šešių 17-20 metų jaunuolių algos kiekvienoje aukščiausio lygio komandoje yra apmokamos iš EJL kišenės.
Tokiu būdu jaunimas klubams nieko nekainuoja, bet dirbtinai į aikštę nėra stumiamas. Tik nuo pačių jaunuolių pastangų priklauso, ar jie užsikabina vyrų futbole.
2020-aisiais, stiprindami šalies futbolo klubus, nepatenkančius į Europos turnyrus, EJL pradėjo mokėti algas ir dar šešiems profesionaliems futbolininkams (nebūtinai jauniems) tokiose ekipose.
Sutapimas ar ne, bet šiemet įvyko proveržis. „Flora“ pateko į UEFA Konferencijų lygą, o pagal šalies klubų surinktą bendrą reitingo taškų kiekį estai šiemet yra net 29-ti (palyginimui, rusai – 32, lietuviai – 39).
„Žinoma, niekas nesitiki tokios „Flora“ sėkmės kiekvienais metais. Esame realistai ir žinome, koks konkurencingas futbolas yra Europoje. Tačiau kryptingai dirbdami ir stiprindami šalies futbolo klubus, tikimės pakelti ir Estijos rinktinės lygį. Kai didžioji dalis rinktinės žais geresnio lygio užsienio klubuose, tuomet galėsime svajoti ir apie nacionalinės rinktinės sėkmę“, – viltingai pridūrė K.Juhkami.
