Trečiadienį matėme ne Prancūzijos rinktinės puolimo talentus, bet Albanijos gynybinės sistemos triumfą. Tokio lygio prancūzų puolimo talentams, žaidžiantiems namuose, leisti pataikyti į vartų plotą tik du kartus, ir tik pačioje rungtynių pabaigoje – yra kažkas įspūdingo. Todėl manome, kad tikrieji nugalėtojai vakar buvo albanai.
Albanijos rinktinės gero žaidimo priežastimi buvo pasirinktas rungtynių planas ir jo išpildymas. Jau nieko keisto, kad silpnesnėmis laikomos rinktinės nebeužsidaro prie savo vartų ginantis, bet stengiasi spaudimą taikyti visoje aikštėje. Logika čia paprasta. Svarbu griauti varžovų atakas ne jų baigiamojoje stadijoje, bet pačiose jų užuomazgose. Nuolat spaudžiamas varžovas tampa mažiau kūrybingas, jis dažniau daro klaidas.
Pažvelkime į albanų veiksmus prancūzams puolant. Kamuolį turintis puolantysis atakuojamas iš karto kelių besiginančių žaidėjų. Taip sumažinamas jo pasirinkimų tęsti puolimą skaičius. Jis priverstas arba atiduoti kamuolį atgal, arba suklysti.
Prancūzijos rinktinės perdavimų dauguma buvo jų pačių aikštelės pusėje arba viduryje. Kai tik jie priartėdavo prie albanų vartų, pasipildavo klaidos. Tai puikaus visos jų komandos darbo dėka. Pasirinkta taktinė schema 4-1-4-1 leido Albanijos žaidėjams užimti svarbias teritorijas visoje aikštėje bei esant galimybei pavojingai atakuoti.
Jeigu ne dvi klaidos rungtynių pabaigoje, apie Albanijos žaidėjų gynybą šiandien kalbėtume dar garsiau. Prancūzams tai buvo puikus šaltas dušas, nes net ir teoriškai silpnos komandos moka gerai gintis.
Futbolo klubas „Navigatoriai“ yra futbolo mėgėjai į žaidimą žvelgiantys profesionaliai.
