„Sky Sports“ skelbia, jog Europos „Premier“ lygos startui jau rengiamas 6 mlrd. JAV dolerių finansavimo paketas.
Vienais pagrindinių šios idėjos sumanytojų yra laikomi Anglijos „Premier“ lygos milžinai „Liverpool“, „Manchester United“ bei Madrido „Real“. Prie jų prisijungtų didžiausi Europos futbolo vardai, o naujas turnyras dar turėtų ir FIFA ženkliuką.
Anot šaltinių, keliolika Anglijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Ispanijos klubų jau pradėjo aktyvias derybas ir norėtų tapti naujų varžybų steigėjais.
Kvietimus jungtis į šią superlygą jau taip pat yra gavę Miuncheno „Bayern“, Turino „Juventus“, „Barcelona“ ir Madrido „Atletico“.
Pagal pirminį planą turnyre turėtų dalyvauti penki Anglijos klubai, o varžybų startas galėtų būti duotas jau 2022-aisiais. Manoma, kad pirmajame sezone dalyvaus iki 18 komandų, o diskusijose dėl varžybų formatų svarų žodį turės FIFA atstovai, kurie neoficialiai jau pažadėjo turnyrą įtraukti į Europos futbolo kalendorių.
Aukščiausias vietas užėmusios komandos patektų į atkrintamąsias, kur ir turėtų išsiaiškinti nugalėtoją. Viliamasi, kad nugalėtojams skirti piniginiai prizai kasmet siektų šimtų milijonų svaro sterlingų.
„Sky Sports“ teigimu, oficialus pranešimas apie šios idėjos palaiminimą turėtų būti paskelbtas mėnesio pabaigoje. Visgi tikėtina, kad formalumai gali užsitęsti, nes kol kas klaustukų likę nemažai. Anot šaltinių, šiuo metu dar net nėra aiškus visas dalyvausiančių klubų sąrašas.
Komandų sudėtis ypač daug aistrų kursto Anglijoje. Kai kurių šaltinių teigimu, jungtis prie „Liverpool“ ir „Manchester United“ buvo siūloma Londono „Arsenal“, Londono „Chelsea“, „Manchester City“ ir Londono „Tottenham Hotspur“.
Nė vieno iš šių klubų vadovai tvirtai nėra apsisprendę, tačiau jeigu per artimiausias kelias savaites viskas stipriai pasistūmės į priekį, kažkam iš „Didžiojo šešeto“ teks likti „už borto“, nes Anglijai turnyre yra skirtos tik penkios vietos.
Šis sumanymas galėtų iš esmės pakeisti Anglijos klubinio futbolo paveikslą, nes Ūkanotame Albione pastarosiomis savaitėmis revoliucinių idėjų ir taip netrūksta.
Visai neseniai tie patys „Liverpool“ ir „Man Utd“ pateikė pasiūlymą „Premier“ lygai, pagal kurį daugiau dėmesio sulauktų didieji klubai, o mažesni, kuriems pagalba koronaviruso pandemijos metu yra ypač reikalinga, būtų palikti prie suskilusios geldos.
Pagal kontraversišką „Project Big Picture“ galią siekta sukoncentruoti kelių klubų rankose ir reikalauta „Premier“ lygos klubų skaičių sumažinti nuo 20 iki 18, paliekant po 24 klubus antroje, trečioje ir ketvirtoje pagal pajėgumą lygose. Taip pat buvo raginama panaikinti net du taurių turnyrus – Anglijos supertaurę („Community Shield“) ir Anglijos lygos taurę („Carabao Cup“).
To nepadarius, didieji klubai grasino įkurti alternatyvią lygą, tačiau visų Anglijos „Premier“ lygos klubų vadovai pasisakė prieš šį sumanymą ir pažymėjo, jog dabartiniu sunkiu laikotarpiu klubai turi vienytis ir kartu ieškoti sprendimų, o ne skaldyti lygą.
Dabar aiškėja, kad „Liverpool“ ir „Man Utd“ toks spaudimas buvo veikiausiai susijęs ir su užkulisiniais žaidimais ir bręstančia idėja dėl Europos „Premier“ lygos.
Kalbama, kad didžiulis Volstryto bankas „JP Morgan“ sutiktų finansuoti naujų varžybų paleidimą ir skirti 6 mlrd. JAV dolerių. Vėliau šią sumą organizatoriai atiduotų iš pajamų, surinktų pardavus televizijos teises.
Idėjos krikštatėviai viliasi, kad dar iki starto prie potencialių finansuotojų pavyks prijungti ir dar kelis bankus.
Skaičiuojama, kad kiekviena turnyro steigėja vien už dalyvavimą turėtų uždirbti šimtus milijonų svarų. Didžiausi Europos futbolo vardai būtų skatinami įspūdingomis sumomis vien už tai, jog sutiktų prisijungti.
Pirmajame Europos „Premier“ lygos sezone dalyvautų 16 arba 18 komandų, o tai reiškia, kad kiekvienai ekipai tektų sužaisti mažiausiai 30 rungtynių.
Jei šis planas „išdegs“, naujoji „Premier“ lyga galiausiai sugriautų UEFA Čempionų lygą, kuris nuo praėjusio amžiaus šešto dešimtmečio buvo svarbiausias Europos futbolo kalendoriaus turnyras.
UEFA vadovai tokius sumanymus vadina spekuliacijomis ir teigia jau pradėję ruošti Čempionų lygos projektą, kaip šis turnyras turėtų atrodyt po 2024-ųjų.
„Europos klubinis futbolas yra paremtas visiems aiškiais solidarumo ir lygybės principais. Atviros lygos su iškritimo ir pakilimo sistema Europos futbolą ir Čempionų lygą padarė geriausiu turnyru pasaulyje. UEFA bei klubai ir toliau pasiryžę laikytis šių vertybių, o 10, 12 ar net 24 klubų uždara superlyga galiausiai taptų nuobodi ir sunaikintų pagrindinę idėją“, – gana kategoriškai apie maištininkų bandymus atsiliepė UEFA prezidentas Aleksandras Čeferinas.
FIFA nuo išsamesnių komentarų kol kas susilaiko, tačiau šios organizacijos prezidentas Gianni Infantino yra laikomas neoficialiu šio sumanymo krikštatėviu ir niekada neslėpė idėjos surengti stiprų FIFA pasaulio klubų čempionatą.
Dabartinės Senojo žemyno klubinės struktūros suardymas galėtų stipriai palengvinti G.Infantino idėjų įgyvendinimą.
Kitas dalykas, kad trintis tarp pasaulinės FIFA ir finansiškai pajėgiausios jos konfederacijos (UEFA) kasmet vis didėja. Tai daugiausiai susiję su tuo, jog didžiulius pelnus iš svarbiausių turnyrų kasmet generuojantys europiečiai nesutinka dalintis, o vienintelis FIFA pelningas turnyras yra kas ketverius metus vykstantis pasaulio čempionatas.
Beveik neabejojama, kad jei UEFA nepalaimins šio didžiųjų klubų sumanymo ir atsisakys reorganizuoti Čempionų lygą pagal panašias idėjas, Europos „Premier“ lyga galės šiltai prisiglausti po FIFA sparnu.
