Vaikštinėdamas Jerevano gatve įprastą trečiadienio vakarą iš visų pusių girdi rusų kalbą. Dešimtys tūkstančių Rusijos piliečių nešė kudašių iš savo šalies, bijodami mobilizacijos ir mirties beprasmiame kare. Vien per pirmus šešis šių metų mėnesius į Armėniją įvažiavo 372 tūkstančiai rusų. Kiek jų čia atvyko bėgdami nuo mobilizacijos – nėra aišku.
Mįslingai dingusi viešbučio rezervacija, apsunkinusi 15min žurnalisto viešnagę Jerevane, kaip teigė vietinis žurnalistas Davitas Alaverdyanas, gali būti to rezultatas.
„Galbūt dėl to ir neliko tau vietos viešbutyje, – teigė Armėnijos žurnalistas. – Miesto centre rasti kambarį dabar tapo beveik neįmanoma.“
Rusija yra viena pagrindinių Armėnijos sąjungininkių, tačiau karas Ukrainoje situaciją apsunkino. Kuomet rugsėjo 13-ąją Azerbaidžanas atakavo Armėniją, ši prašė pagalbos ir aktyvavo 4-ąjį Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) straipsnį, kuriame teigiama, kad ataka prieš šalį narę yra laikoma ataka prieš visas nares.
Viskas, ką padarė Rusija – tai išreiškė diplomatinius raginimus nutraukti ugnį ir pažadėjo padėti ieškoti problemos sprendimo.
Galiausiai ugnis buvo nutraukta. Rugsėjo 17-ąją JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi lankėsi Armėnijoje ir pasmerkė Azerbaidžano agresiją. „Mes griežtai smerkiame šiuos išpuolius Kongreso vardu“, – teigė ji.
„Europos Sąjunga, taip pat ir Lietuva, deda didelius žingsnius, kad visa tai baigtųsi, kad būtų sėdama prie derybų stalo. ES, JAV pasmerkė šią agresiją, reikalavo Azerbaidžano stabdyti ugnį, tačiau nemanau, kad daug šansų, jog tai greitai įvyks. Būdamas Jerevane tu nepajusi to, bet, jei pavažiuosi 60 kilometrų, ten prie sienos gali pamatyti daugybę karių, tankų, lėktuvų. Jerevane gyvename sau įprastą gyvenimą, tačiau suprantame ir žinome, kad mūsų vaikinai yra ten, pasiruošę ginti nepriklausomybę“, – 15min pasakojo D.Alaverdyanas.
Armėnijoje Rusija nėra itin smerkiama dėl savo veiksmų Ukrainoje.
„Pozicija yra neutrali. Armėnijos vyriausybė ar žmonės nepalaiko Rusijos, esame susirūpinę dėl šio karo, – teigė D.Alaverdyanas. – Palaikymas nebuvo išreikštas ir Ukrainai. Kai karas buvo Armėnijoje, ukrainiečiai darė tą patį. Jerevano gatvėse gali pamatyti tiek rusų, tiek ir ukrainiečių. Kartais miestuose rengiami mitingai. Armėnijoje jie gyvena kartu taikoje. Dauguma rusų, kurie atvyko čia, yra nusistatę prieš karą. Jie nenori karo, nenori patys eiti kovoti.“
Kino teatras „Maskva“, viešbutis „Maskva“, naktinis klubas „Maskva“. Tai neturėtų stebinti Jerevano svečių. Tad nestebina ir faktas, jog Vilniaus „Žalgirio“ ketvirtadienio varžovai Konferencijų lygoje – „Pyunik“ – daugiausiai finansinių injekcijų sulaukia iš Maskvos.
2001–2010 metais Jerevano klubas buvo nenugalimas Armėnijoje ir dešimt metų iš eilės tapo šalies čempionu, bet vėliau atėjo sunkūs laikai ir savininkas pardavė „Pyunik“ Arthurui Soghomonyanui.
„Jis yra Maskvoje gyvenantis verslininkas, didelis futbolo gerbėjas, – savininką pristatė 15min kalbintas armėnų žurnalistas. – Kiek pamenu, biudžetas svyruoja apie 3 milijonus, tad po „Ararat“ tai yra antras turtingiausias klubas Armėnijoje.“
„Pyunik“ savininkas pats jaunystėje bandė kabintis futbole, bet galiausiai pasirinko akademinį kelią, o baigęs mokslus su universiteto draugais pradėjo porolono verslą. Dabar jo įkurta įmonė yra lyderė pagal parduodamą produkciją Rytų Europos šalyse, turi iš viso 12 gamyklų Rusijoje, Kazachstane, Uzbekistane ir Serbijoje.
2018-aisiais A.Soghomonyanas suorganizavo Lotynų Amerikos ir Europos legendų draugiškas rungtynes Jerevane, kurios baigėsi 5:2 europiečių nenaudai. Įspūdingus vardus pavyko sukviesti verslininkui, mat Jerevane ant vejos lakstė tokie vardai kaip Ronaldo, Gabrielis Batistuta, Hernanas Crespo, Luisas Figo, Dida, Cafu, Ryanas Giggsas iki kiti.
Žvelgiant į „Pyunik“ sudėtį, galima rasti panašumų tarp Armėnijos komandos ir Vilniaus „Žalgirio“, mat pagrindiniais smuikais aikštėje griežia ne vietiniai futbolininkai.
Vis dėlto pagrindinė komandos žvaigždė yra vartininkas Davidas Jurčenko, anksčiau ilgus metus rungtyniavęs Rusijoje. Jis yra pagrindinis Armėnijos rinktinės vartų sargas, tačiau įdomu, kad ilgą laiką šis 36-erių futbolininkas turėjo Rusijos pasą. Tiesa, vėliau jį pakeitė į Armėnijos, o tokią galimybę turėjo, nes jo motina yra armėnė.
Itin ryškaus lyderio „Pyunik“ sudėtyje, kaip 15min pasakojo D.Alaverdyanas, nėra. Tiesa, jis išskyrė atakuojančius Armėnijos čempionų žaidėjus, o labiausiai – Yusufą Otubanjo. Nigerietis neseniai atstovavo „Ararat“ komandai, kuri, beje, su „Urartu“ klubu dalinasi pirmąją vietą šalies čempionate po 9 turų. Būsimas „Žalgirio“ varžovas kol kas – ketvirtas.
Žvelgiant į „Pyunik“ žaidėjų sąrašą, už akies kliūva tai, jog komandoje žaidžia rusas Michailas Kovalenko, taip pat – keturi ukrainiečiai.
Vis dėlto D.Alaverdyanas tikina, kad dėl Rusijos sukelto karo komandos rūbinėje žiežirbos skraidyti nepradėjo.
„Niekada nebuvo problemų, kalbant karo temomis, – užsienio žiniasklaidai anksčiau pasakojo „Pyunik“ komandos estas Nikita Baranovas. – Taip, pas mus yra ir ukrainiečių, ir rusas, prieš karą jie buvo geriausi draugai. Galbūt, prasidėjus karui, jų santykiai kiek atvėso. Tačiau dabar jie bendrauja įprastai, jokių problemų nėra. Viskas priklauso nuo žmogaus.“
Įdomus žmogus yra ir „Pyunik“ treneris Egishe Melikyanas. Su 15min bendravęs D.Alaverdyanas plačiai šypsojosi, pokalbiui pasisukus stratego kryptimi.
„Pats pamatysi, – juokėsi žurnalistas. – Jis itin emocingas treneris, dažnai gauna geltonas ar net raudonas korteles už nesusitvardymą. Bet tai jo treniravimo stilius. To nepakeisi.“
E.Melikyanas yra sužaidęs 29-erias rungtynes Armėnijos nacionalinėje rinktinėje, o trenerio karjeros pradžioje ilgą laiką dirbo skirtinguose Ukrainos klubuose. „Pyunik“ vairą jis perėmė 2021-aisiais.
Ir nors „Pyunik“ yra populiariausias Armėnijoje po nepriklausomybės atgavimo, istoriškai šioje šalyje giliausias šaknis yra suleidęs „Ararat“.
„Ši komanda žaidė prieš „Žalgirį“, kuomet mūsų šalys buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje, – prisiminė D.Alaverdyanas. – Mano ir vyresnė kartos prisimena tas rungtynes. Aš ir pats visada būdavau stadione, stebėdavau „Ararat“ ir „Žalgirio“ susitikimus. Tad vyresni žmonės pamena „Žalgirį“ ir tie prisiminimai yra tikrai šilti. Žinau, kad tai ne tas pats „Žalgiris“, kuris gyvavo tuomet, bet Lietuvos komanda tikrai žinoma Armėnijoje.“
Prisimenamas ir šių laikų „Žalgiris“ turėtų būti Armėnijoje, mat dar 2013-aisiais lietuviai bendru rezultatu 3:1 nugalėjo „Pyunik“ Europos lygos atrankoje. Tiesa, iš tuometinio „Žalgirio“ sudėtyje buvo likęs tik Mantas Kuklys. Bet šis saugas po konfliktų komandos viduje jau atsisveikino su žaliai baltais marškinėliais.
Armėniško Fenikso egzaminą Jerevane Vilniaus „Žalgiris“ laikys jau ketvirtadienį, rungtynių pradžia – 19.45 val.
