„Paris Saint Germain“ komandoje metus praleidęs 34-erių L.Messi turėjo vieną blankiausių sezonų per visą savo karjerą, bet trečiadienio vakarą turės progą vėl sužibėti pačioje ryškiausioje planetos futbolo scenoje.
„Finalissima“ – taip pavadintos rungtynės prikaustys viso futbolo pasaulio dėmesį.
Sugrįžta prie ištakų
Pirmą kartą Pietų Amerikos ir Europos čempionų susitikimas buvo surengtas 1985-aisiais, praėjus dvejiems metams po buvusio Italijos futbolo federacijos (FIGC) ir UEFA prezidento bei FIFA viceprezidento Artemio Franchi mirties.
Šis futbolo funkcionierius žuvo autoavarijoje kelyje tarp gimtosios Florencijos ir Sienos. Abiejų šių miestų stadionai dabar pavadinti italo vardu, o dėl A.Franchi trofėjaus prieš beveik keturis dešimtmečius kovojo ir stipriausios Pietų Amerikos bei Europos rinktinės.
1967–1976 m. ir 1978–1980 m. A.Franchi buvo FIGC prezidentas, o ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje ir šeštojo pradžioje ėjo Florencijos „Fiorentina“ generalinio sekretoriaus pareigas. 1973–1983 m. jis buvo UEFA prezidentas, 1974–1983 m. – FIFA vykdomojo komiteto narys.
Pirmą kartą Artemio Franchi taurės mačas surengtas Prancūzijoje, o Michelio Platini vedama 1984-ųjų Europos čempionė „Les Blues“ Paryžiaus „Parc des Princes“ stadione 2:0 įveikė 1983-ųjų „Copa America“ nugalėtoją Urugvajų.
Antrą kartą dėl šio trofėjaus turėjo kautis 1988-ųjų Europos čempionai olandai ir 1987-aisiais Pietų Amerikos čempionų titulą apgynęs Urugvajus, bet abiejų šalių funkcionieriai taip ir nesugebėjo susitarti dėl tinkamos datos.
Trečiasis ir kol kas paskutinis bandymas organizuoti dviejų žemynų nugalėtojų akistatą buvo 1993-aisiais.
Argentina be Diego Maradonos laimėjo „Copa America“ 1991-aisiais, bet po dvejų metų Mar del Platoje vykusiame mače su 1992-aisiais sensacingai Europos čempionais tapusiais danais ryškiausia argentiniečių žvaigždė jau žaidė ir padėjo savo rinktinei laimėti po baudinių serijos (pagrindinis laikas pasibaigė 1:1). Tai buvo paskutinis D.Maradonos su Argentinos rinktine laimėtas trofėjus.
Abiejuose šiuose turnyruose taurę nugalėtojams įteikė A.Franchi sūnus Francesco.
„Tuo metu buvau labai jaunas ir kelionės į Mar der Platą ar Paryžių, kur mano tėvas lankėsi daugybę kartų, buvo ypač jaudinančios“, – interviu „Football Italia“ prieš keletą metų prisipažino F.Franchi.
Devintojo dešimtmečio pradžioje šis turnyras evoliucionavo. Iš pradžių buvo pervadintas Saudo Arabijos karaliaus Fahdo vardu, o vėliau virto FIFA Konfederacijų taure.
Iš viso buvo surengta dešimt Konfederacijų taurės turnyrų, kol 2019-aisiais FIFA pranešė, kad šios varžybos yra nutraukiamos.
Mintis apie vienintelių pasaulio čempionus turinčių žemynų stipriausių rinktinų akistatą atgimė 2020-ųjų vasarį, kai UEFA ir CONMEBOL pasirašė atnaujintą memorandumą, kuriuo siekiama stiprinti abiejų konfederacijų bendradarbiavimą.
Čempionų akistata pavadinta „Finalissima“. Išvertus iš italų kalbos tai reiškia „didysis finalas“. Naujojo prekės ženklo pagrindą sudaro laurų vainikas – meistriškumo ir pergalės simbolis. Logotipe įkomponuotos Italijos ir Argentinos vėliavų spalvos, o juostelės iš platinos ir aukso vaizduoja tvirtus abiejų konfederacijų ryšius.
Nugalėtojams atiteksiantis apie 8,5 kg sveriantis ir 45 cm aukščio trofėjus yra pagamintas iš žalvario ir padengtas sidabru. Didžioji šio trofėjaus dalis išliko originali, nes buvo pagaminta dar prieš pirmąjį Artemio Franchi taurės mačą 1985-aisiais.
Tiesa, atnaujinta taurė turi naują dvigubą pagrindą, papuoštą nikeliu, kuris padėjo modernizuoti klasikinį trofėjų, nekeičiant jo originalios išvaizdos. Atnaujinto trofėjaus dizainą sukūrė Valentina Losa.
Proga nusivalyti ašaras
Stiprus ne tas, kuris suklumpa, bet tas, kuris suklupęs atsikelia.
Roberto Mancini lieka ištikimas sau. Net po katastrofa pasibaigusios pasaulio čempionato atrankos kampanijos Europos čempionų strategas neatsisveikino su postu.
Maža to, jis ir toliau yra linkęs pasitikėti tais pačiais žaidėjais, kurie praėjusią liepą laimėjo žemyno pirmenybes.
R.Mancini čempioniška komanda gavo didžiulį smūgį, kai kovo mėnesį sensacingai pralaimėjo lemiamas pasaulio čempionato atrankos rungtynes namuose Šiaurės Makedonijos komandai.
Italijos mafijos sostinėje Palerme patirtas pralaimėjimas reiškė, kad Squadra Azzurra nežais antrame pasaulio čempionate iš eilės. Keturias žvaigždutes ant savo marškinėlių turinti komanda iki tol stipriausių žemynų komandų forumų nebuvo praleidusi nuo 1958-ųjų.
Viena didžiausių Apeninų futbolo nelaimių ištiko praėjus kiek mažiau nei metams po to, kai R.Mancini vyrai Londono „Wembley“ stadione iškėlė Europos čempionų trofėjų.
Dabar 57-erių specialistas įsitikinęs, kad, nepatekus dar į pasaulio čempionatą, kalbėti apie Italijos futbolo reanimaciją nėra prasmės.
„Kalbėti apie gaivinimus nėra prasmės. Turime jauną komandą, kuri yra ištikima man, o aš ištikimas jai, taigi mums tikrai nekils jokių problemų, – įsitikinęs R.Mancini. – Jei žiūrėsime į futbolininkų kokybę, privalėjome patekti į pasaulio čempionatą iš karto, jau po grupių etapo. Deja, tam tikros situacijos mums brangiai kainavo. Rungtynėse su Šiaurės Makedonija turėjome daug progų, o tada jie 92-ąją minutę įmušė įvartį iš 50 metrų.“
Be pasaulio čempionato vėl likusioje šalyje didžiules euforijos nuotaikas labai greitai keitė slogus liūdesys. R.Mancini patyrė didžiulį Italijos žiniasklaidos spaudimą, tačiau Italijos futbolo federacijos prezidentas Gabriele Gravina pareiškė, kad visiškai pasitiki specialistu ir treneris drąsiai prakalbo, kad niekur nesiruošia trauktis.
„Žinoma, kartais po tokių sunkių akimirkų kyla įvairių minčių, tačiau tada suprantu, kad nacionalinė rinktinė yra didelis ir visai šaliai labai svarbus dalykas. Jos teikiamas džiaugsmas – milžiniškas, dėl to ir nusprendžiau likti. Manau, kad verta. Jausmo, kai laimi su nacionaline komanda, nepalyginsi su niekuo kitu. Dabar yra taip, o kaip bus ateityje, negaliu pasakyti. Gyvenimas nenuspėjamas“, – apie Italiją į dvi stovyklas suskaldžiusį savo sprendimą kalbėjo R.Mancini.
Prieš „Finalissima“ mačą su Argentina ir būsimas Tautų lygos akistatas R.Mancini paskelbė 39 žaidėjų sąrašą, kuriame yra visi pernai tame pačiame „Wembley“ stadione su Europos čempionų taure triumfavę žaidėjai, išskyrus traumuotus Federico Chiesa, Gaetano Castrovilli, Rafaelį Toloi ir Ciro Immobile.
Pirmą kartą į rinktinę iškviesti perspektyvus „Sassuolo“ vidurio saugas Davide Frattesi ir „Empoli“ atakų lyderis Andrea Pinamonti, tačiau daugiausiai dėmesio šiomis dienomis sulaukė Leonardo Spinazzola ir Giorgio Chiellini.
„Roma“ gynėjas L.Spinazzola buvo viena ryškiausių „Euro 2020“ žvaigždžių, kol ketvirtfinalyje prieš Belgiją jam plyšo Achilo sausgyslė.
Dėl šios traumos 29-erių metų futbolininkas praleido beveik visą sezoną ir į rikiuotę sugrįžo tik praėjusio mėnesio pradžioje.
Giorgio Chiellini mačas su Argentina bus atsisveikinimas su Italijos rinktine. Po to, kai italams nepavyko prasibrauti į pasaulio pirmenybes, 37-erių veteranas pranešė, kad nacionalinėje komandoje deda tašką.
„Tai bus graži pabaiga. Būdamas vaikas svajojau žaisti už nacionalinę rinktinę ir tai išsipildė su kaupu. Tuomet tikrai nesitikėjau, kad per 18 metų su šiais marškinėliais sužaisiu daugiau nei 100 rungtynių. Pakelti Europos čempionų taurę virš savo galvos, kai tai padariau pernai čia Londone – tarsi vyšnaitė ant puikaus torto. Malonu savo paskutines rungtynes bus žaisti prieš žmogų, kuris vadinamas vienu geriausių visų laikų futbolininku. Lionelis Messi yra ikona“, – prieš 117-ąsias rungtynes rinktinėje kalbėjo G.Chiellini.
G.Chiellini atsisveikina ne tik su rinktine, bet ir su Europa. Vis garsiau kalbama, kad karjerą gynėjas užbaigs kitapus Atlanto ir netrukus apsivilks šiuo metu MLS lygoje pirmaujančio „Los Angeles FC“ marškinėlius.
Atvykti veteraną į Kaliforniją kvietė buvęs jo komandos draugas Alessandro Del Piero, kartais gyvenantis JAV ir netgi Los Andžele turintis savo restoraną N10.
Ilgametis G.Chiellini porininkas Turino „Juventus“ ir Italijos rinktinės gynybos linijoje Leonardo Bonucci taip pat neslėpė, kad sugrįžimas į „Wembley“ bus išskirtinis.
Būtent jo įvartis išgelbėjo italus „Euro 2020“ finale prieš anglus, kurie pirmavo po ankstyvo Luke‘o Shaw įvarčio.
„Tas smūgis mums leido išsigelbėti ir viską nuspręsti baudinių serijoje, kurioje įmušiau dar kartą. Šiame stadione jau kūrėme istoriją, bet labai norėčiau trečiadienį sukurti ką nors naujo“, – kalbėjo gynėjas.
Jis nuo šiol perims Italijos rinktinės kapitono raištį iš savo ilgamečio komandos draugo.
Besileidžianti saulė
„Italija tikrai nenusipelnė būti už pasaulio čempionato borto, – „Finalissima“ rungtynių išvakarėse spaudos konferencijoje savo poziciją dėstė Argentinos rinktinės strategas Lionelis Scaloni. – Jie turi daugybę puikų futbolininkų, o Mancini atliko puikų darbą, po daugelio metų sugrąžinęs šiai komandai aiškų identitetą. Nemanau, kad italams reikalinga revoliucija, veikiausiai jie keisis palaipsniui, kaip padarėme ir mes.“
2021-aisiais jo treniruojama Albiceleste pagaliau nutraukė 28 metus trukusį trofėjų badą ir laimėjo „Copa America“ turnyrą rekordinį 15-ąjį kartą, finale 1:0 įveikusi Braziliją.
Į Londoną Argentina atvyko nepralaimėjusi 31 rungtynių iš eilės, tačiau koncentruotis į šią seriją, anot L.Scaloni, gali būti pražūtinga.
„Būti čia yra geras jausmas, bet čia stovime tik todėl, jog esame čempionai. Smagu, kai žmonės džiaugiasi tuo, kas pasiekta, bet gyvenimas tęsiasi toliau. Svarbu nesijausti nenugalimam, bet žinau, kad pasitikėdami savimi galime kautis su bet kuo, – kalbėjo Argentinos strategas. – Žinoma, norėtume laimėti šį titulą, tačiau kur kas svarbiau yra padėti kuo tvirtesnius pamatus lapkričio mėnesiui, kai iš tiesų paaiškės, kas yra kas. Kataras yra mūsų pagrindinis tikslas.“
Artimuosiuose Rytuose L.Messi turės savo paskutinę galimybę laimėti pasaulio čempiono titulą. Daugybę metų septynis kartus geriausiu planetos futbolininku rinktas argentinietis buvo kritikuojamas dėl to, kad savo šaliai taip ir nesugeba padovanoti jokio titulo. 2021-aisiais Brazilijoje šį užkeikimą jam galiausiai pavyko nuplėšti, tačiau dabar Argentina nori daugiau.
„Finalissima“ mačo išvakarėse „Wembley“ stadione plika akimi matėsi, kas bus ryškiausia šių rungtynių žvaigždė. Argentiniečiai saugojo savo kapitoną nuo žurnalistų ir leido praleisti oficialią spaudos konferenciją. Tačiau, kai Leo žengė į aikštę, iš karto buvo nukreipta visa prožektorių šviesa.
Nacionalinėje komandoje L.Messi debiutavo 2005-aisiais ir iki šiol prieš Europos komandas žaidė 29 kartus, įmušė 13 įvarčių ir atliko 8 rezultatyvius perdavimus.
10 rungtynių laimėjo Argentina, keturios baigėsi lygiosiomis, o penkiolika rungtynių laimėjo varžovai.
Per L.Messi karjerą Argentina du kartus susitiko su Italija, tačiau abu šiuos mačus puolėjas praleido dėl traumų.
