Vienas iš ilgiausiai Kauno rajono komandoje žaidžiančių futbolininkų – Klaudijus Upstas, kuris ekipą papildė dar jai žaidžiant antrame divizione. Jis yra vienas iš vos keleto žaidėjų, kurie žaidė 2022-ųjų taurės finale, kai komanda nusileido Vilniaus „Žalgiriui“, ir tikina, kad šiemet šią istoriją norisi pakeisti.
– Taurės finalas, šansas komandai iškovoti istorinį trofėjų – kaip atrodo pasiruošimas rungtynėms?
– Emocijos – geros, visada malonu žaisti tokios svarbos rungtynes, ypač mūsų jaunam klubui. Pats čia esu penkerius metus, per tą laiką man yra antras finalas, tikrai puikus pasiekimas. Šįkart stengsimės laimėti.
– Dažnai girdimas atsakymas yra „ruošiamės taip pat, kaip ir visoms rungtynėms“, bet ar tai tikrai viskas yra būtent taip? Kokia emocija kirba žinant, kad 90 arba 120 minučių skiria nuo akimirkos, kuri gali visą komandos istoriją pasukti kitu kampu?
– Taip neįvardinčiau, reikia pripažinti, kad abiems klubams tai yra svarbiausios sezono rungtynės. Tikrai ir treniruotėse jaučiasi kitoks susikaupimas, nebūtų teisinga lyginti su čempionato rungtynėmis.
– Kaip atsimenate tą 2022-ųjų finalą, kai pilname stadione iki istorinės pergalės trūko tiek nedaug – tas įvartis įkrito antroje pratęsimo dalyje?
– Prisiminus, kaip išėjome į aikštę, tai buvo nuostabu, jausmas buvo fantastinis, bet po rungtynių kartėlis buvo labai didelis. Šiais metais nebesinorėtų patirti to paties, nes po tokių rungtynių atsigauti tikrai nėra lengva. Tiek psichologiškai, tiek ir fiziškai.
– Ką galima pasakyti apie „Bangą“, puikų jos sezoną šiais metais?
– Žinoma, kažkiek stebina. Pernai jie tokių rezultatų nerodė, jaučiasi ir trenerio ranka. Net pasakyčiau, kad jie primena mus, kai mes atėjome į A lygą – panašus braižas, niekas nieko iš jų nesitiki, bet jie žaidžia ir žaidžia gerą futbolą, renka taškus. Tad tikrai yra labai gera komanda. Manau, galimybės laimėti yra visiškai lygios.
Jų stiprybė yra plano laikymasis, jaučiasi trenerio ranka, drausmė gynyboje ir kontratakos. Turi individualiai stiprių žaidėjų, kurie ir gali nulemti rungtynių baigtį.
– Ką jums reikštų laimėti taurę, prisimenant, kad prie komandos prisijungėte dar Pirmoje lygoje?
– Man tai būtų, nors ir nuskambės skambiai, svajonės išsipildymas. Medalis lygoje jau yra, o taurės trofėjus būtų svajonė.
