Karimas Benzema beveik trisdešimt minučių pagainiojo kamuolį dar ant senosios Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadiono vejos.
Prancūzijos rinktinės puolėjas 2009-ųjų pavasarį kovojo su lietuviais per pasaulio čempionato atrankos rungtynes. Šį vakarą 34-erių prancūzas papildys išskirtinį sąrašą futbolininkų, kuriuos gyvai matė Lietuvos žiūrovai.
Netrukus Paryžiuje Madrido „Real“ puolėjui bus įteiktas „Auksinis kamuolys“ – tradicinis geriausiam pasaulio metų futbolininkui skirtas prizas.
Prancūzijos žurnalo „France football“ redakcija dar nuo 1956-ųjų organizuoja rinkimus, kurie tapo svarbiu kasmetiniu viso futbolo pasaulio įvykiu.
Be K.Benzema Lietuvos stadionuose jau buvo pasirodęs ne vienas „Auksinio kamuolio“ savininkas. Tačiau skirtingai nuo portugalo Cristiano Ronaldo, čeko Pavelo Nedvedo, italo Fabio Cannavaro ar ukrainiečio Andrijaus Ševčenkos triumfo šįmet „France football“ rinkimuose nebeliko jokio lietuviško pėdsako
Nutrūko 27 metų serija
Naująjį „Auksinio kamuolio“ laureatą išrinko šimtas žurnalistų iš viso pasaulio.
Po nepriklausomybės atkūrimo lietuviai dar 1994 metais pirmąsyk buvo pakviesti dalyvauti prestižinėje „France football“ apklausoje, kai Lietuvai atstovavo jau nebeegzistuojančio žurnalo „Veidas“ žurnalistas.
Nuo tų laikų geriausio pasaulio futbolininko rinkimai išgyveno tris rimtas reformas, tačiau tik šįmet po 27 metų paeiliui „Auksini kamuolio“ protokoluose vėl nebeliko Lietuvos vardo.
Rinko FIFA reitingo šimtukas
Prieš 2022 metų apklausą „France football“ redakcija nusprendė, jog nuo šiol kvietimą išrinkti geriausią pasaulio futbolinką gaus po vieną žurnalistą tik iš tų valstybių, kurių rinktinės patenka į FIFA reitingo pirmąjį šimtuką.
FIFA reitinge Lietuva kol kas yra nusiritusi į 144-ą vietą, todėl pagal naująsias rinkimų sąlygas liko ir už „Auksinio kamuolio“ borto.
Kol naująjį laureatą vėl rinko žurnalistai iš Bahreino, Kiurasao salų, Ugandos, Armėnijos, Palestinos, Kirgizijos ar Pusiaujo Gvinėjos, lietuviai gali guostis, kad panašus likimas šįmet ištiko kolegas iš dar 11 Europos šalių.
Už FIFA reitingo šimtuko atsidūrė ir į rinkimus nepateko Kosovas (107 vieta), Estija (109), Kipras (110), Azerbaidžanas (123), Latvija (134), Andora (151), Malta (168), Moldova (174), Lichtenšteinas (196), Gibraltaras (204) ir San Marinas (211).
„Per 65 metus „Auksinio kamuolio“ žiuri skaičius išaugo nuo 16 narių iš Europos iki 170 narių iš viso pasaulio. Manome, kad demokratinė balsavimo sistema, kai visi balsai yra lygūs, ir jos universalumo jausmas stipriai prisidėjo prie „Auksinio kamuolio“ įtakos ir reputacijos. Tai yra mūsų trofėjaus DNR, ir ji tikrai nesikeis, – tvirtino „France football“ vyriausiasis redaktorius Pascalis Ferré. – Bet kartais susidaro įspūdis, kad tam tikras rinkimų gigantiškumas gali reikšti ir galimą jų trapumą. Todėl nusprendėme sustiprinti mūsų žiuri teisėtumą, sumažindami balsuojančių skaičių iki šimto, remdamiesi FIFA reitingu. Tai, mūsų nuomone, sustiprins rezultatų patikimumą“.
Pagal ilgametę tradiciją „Auksinio kamuolio“ rinkėjai turėjo išsirinkti po penkis futbolininkus iš 30 kandidatų sąrašo, kurį šį kartą sudarė ne tik „France football“ ir „L'Équipe“ redakcijos, bet ir „Auksinio kamuolio“ ambasadorius Didier Drogba.
Pirmas paminėtas žaidėjas gavo 6, antras – 4, trečias – 3, ketvirtas – 2, o penktas – 1 tašką. „Auksinis kamuolys“ atiteks daugiausiai taškų surinkusiam futbolininkui.
Prizas už sezoną, o ne metus
Rūpindamasi išsaugoti savo rinkimų prestižą „France football“ kartu su FIFA reitingo apribojimu šįmet taip pat ryžosi dar vienam svarbiam pokyčiui.
„Auksinį kamuolį“ pirmąsyk gaus geriausias viso sezono, o ne kalendorinių metų futbolininkas. Būtent todėl 2021/22 m. laureato pagerbtuvių ceremonija vyks šiandien, o ne gruodžio ar net sausio mėnesiais, kaip būdavo iki šiol.
Dėl šios priežasties ir žaidėjų pasirodymas 2022 m. pasaulio čempionato Katare bus įvertintas, renkant jau kitą 2022/23 m. sezono laureatą.
„Kadangi nuo „Auksinio kamuolio“ pradžios kriterijai nesikeitė, buvo tikslinga juos atnaujinti ir išdėstyti iš naujo, kad jie taptų nuoseklesni ir aiškesni. „Auksinis kamuolys“ visų pirma yra individualus trofėjus. Todėl kriterijus Nr.1: daugiausia dėmesio skiriama individualiems pretendentų pasiekimams ir jų individualiai įtakai komandos rezultatams, – pabrėžė P.Ferré. – Bet futbolas yra komandinis sportas, todėl kriterijus Nr. 2: pretendentų komandų rezultatai, pasiekimai ir per sezoną iškovoti trofėjai. Galiausiai, kriterijus Nr.3: pretendentų klasė (futbolo talentas, elegancija ir įgūdžiai) ir sąžiningas žaidimas. Tikriausiai pastebėjote, kad bendra žaidėjų karjera nebelaikoma kriterijumi. Kitaip tariant, turėtų būti aiškiai nurodyta, kad nuo šiol „Auksinis kamuolys“ be jokių dviprasmybių vainikuos geriausią konkretaus sezono pasaulio žaidėją“.
Geidžiamiausias futbolininkų trofėjus
Nepaisant vis aršesnės kritikos, skandalų ir vėliau gimusių konkurentų „Auksinis kamuolys“ iki šiol neprarado savo magiškos auros.
1956 metais šis prizas buvo skirtas geriausiam Europoje žaidusiam europiečiui, o pirmąjį laureatą anglą Stanley Matthews išrinko vos 16 Senojo žemyno žurnalistų.
Po Berlyno sienos ir Sovietų Sąjungos griūties balsuotojų skaičius padidėjo iki 49, kai 1994 m. į rinkimus kartu su kitomis šalimis buvo pakviesta Lietuva, o 1995-2006 m. „Auksinis kamuolys“ jau buvo skiriamas geriausiam Europos lygose žaidžiančiam futbolininkui, nepriklausomai nuo jo pilietybės.
Nuo 2007 m. prizas buvo skiriamas geriausiam pasaulio futbolininkui, nepriklausomai nuo čempionato ar pilietybės.
Per 2010 metų pasaulio pirmenybes Pietų Afrikos Respublikoje „Auksinio kamuolio“ organizatoriai nusprendė suvienyti jėgas su FIFA, kuri dar nuo 1991-ųjų apklausdavo nacionalinių ekipų trenerius ir rinktinių kapitonus, o savo nugalėtojui įteikdavo FIFA Metų žaidėjo prizą.
„France football“ leidžianti bendrovė „Amaury“ pasirašė penkerių metų sutartį su FIFA, o geriausią pasaulio futbolininką 2010-2015 m. kartu rinko treneriai, kapitonai ir žurnalistai.
Tačiau 2016 m. rugsėjį „France Football“ ir FIFA keliai išsiskyrė, todėl „Auksinis kamuolys“ vėl grįžo į žurnalistų rankas.
