Naują tvarką tvirtins paskubomis
LFF vadovai jau yra parengę žaidėjų perėjimo reglamentą, kurį ir siūlys tvirtinti šeštadienį vyksiančioje konferencijoje.
Septynių lapų apimties dokumento dar nėra matę dauguma konferencijos dalyvių, tačiau šeštadienį būtent tie 90 futbolo bendruomenės atstovų lems Lietuvos futbolo kryptį.
„Tarp klubų ir akademijų migruojantys vaikai yra viena didžiausių Lietuvos futbolo problemų. Norisi šią perėjimų sistemą sureguliuoti. Kol kas neturime nustatę jokios jaunųjų žaidėjų perėjimo tarp akademijų tvarkos, tad norėtume, kad ji atsirastų“, – penktadienį LFF inicijuotoje diskusijoje kalbėjo federacijos prezidentas Tomas Danilevičius.
LFF generalinio sekretoriaus Edgaro Stankevičiaus teigimu, per pastaruosius metus iš vienos futbolo akademijos į kitą dėl įvairių priežasčių perėjo daugiau nei tūkstantis žaidėjų.
„Tai yra labai didelis žaidėjų skaičius, todėl norime susisteminti futbolininkų perėjimus. Juolab kad gauname akademijų nusiskundimus, kad jų augintas vaikas be jokių aiškių priežasčių pereina į kitą futbolo ugdymo įstaigą. Reikia nepamiršti, kad akademijos skiria savo lėšas bei laiką į žaidėjų edukaciją, todėl natūralu, kad jiems pikta. Neretai nutinka, kad vaikui perėjus iš vienos akademijos į kitą kyla konfliktai, tad mes norime pasiūlyti sprendimo būdą. Jei akademijos tarpusavyje nesutaria, tada ginčą sprendžia federacija, tam tikrais, taisyklėse numatytais, būdais. Mūsų esminis tikslas – įvesti tam tikras taisykles, kurios padėtų sukontroliuoti žaidėjų migraciją tarp akademijų, todėl manome, kad paleidžiamasis raštas ir kompensacijos yra geriausias variantas“, – įsitikinęs E.Stankevičius.
Už dešimtmetį – 500 eurų
Visgi specialios darbo grupės, kurią sudarė A lygos klubų ir kai kurių akademijų vadovai, bei teisininkų paruoštas naujasis reglamentas kursto daug aistrų.
Jame nustatyta, jog jaunojo futbolininko paleidžiamąjį raštą akademijos turėtų išduoti per penkias dienas nuo užklausos pateikimo datos. Žaidėją treniravusi akademija turėtų gauti kompensaciją, dėl kurios sumos ir mokėjimo tvarkos dalinio išdėstymo turėtų susitarti ugdymo įstaigos, tarp kurių vaikas migruoja.
Jei susitarti nepavyksta, reglamente yra pateikiamos aiškios sumos, kurias žaidėją įsigyjanti akademija turėtų sumokėti ankstesnei žaidėjo mokyklai.
Už 10–11 metų vaiką tektų sumokėti – 500 eurų, 11–12 metų – 750 eurų, 12–13 metų – 1000 eurų, 13–14 metų – 2000 eurų, 15–16 metų – 3000 eurų, 17–19 metų – 4000 eurų.
Šių nuostatų nesilaikančioms akademijoms grasinama LFF drausminių organų sankcijomis, o žaidėjas netgi gali būti suspenduotas, kol įsipareigojimai nebus įvykdyti.
Mokesčius už vaikus vadina nesąmone
Vienas aršiausių šios tvarkos kritikų – buvęs Lietuvos rinktinės puolėjas Darvydas Šernas. Neseniai jaunųjų futbolininkų kalvę „Vilnius Football Academy“ įkūręs alytiškis sutinka, jog perėjimų reglamentavimas yra reikalingas, tačiau yra įsitikinęs, kad numatytos finansinės kompensacijos už 10 metų vaiko perėjimą iš vienos akademijos į kitą gali turėti labai rimtų pasekmių visam Lietuvos futbolui.
„Įsivaizduokime situaciją, kai 10 ar 11 metų vaikas, kelis mėnesius praleidęs vienoje futbolo ugdymo įstaigoje, nusprendžia, kad jam ten nepatinka – gal treneris netinka, gal komandos draugai, gal aplinka. Jis nebenori ten likti, tad jo tėtis informuoja akademijos vadovą, kad nutraukia sutartį. Anksčiau nutraukęs sutartį ir atsiskaitęs su buvusia įstaiga, tėtis galėjo savo vaikui ieškoti kitos futbolo ugdymo įstaigos. Tačiau dabar jis iš pradžių turėtų susitarti, kad buvusi akademija jam išduotų paleidžiamąjį raštą. O jei susitarti nepavyks?“ – retoriškai klausė 47 mačus už Lietuvos rinktinę sužaidęs futbolininkas.
D.Šerno įsitikinimu, mokėti šimtinių akademijos už vaiką tikrai nenorės, o viskas baigsis tuo, jog dažniausiai jauni perspektyvūs futbolininkai išvis gali mesti futbolą.
„Kas mokės 1000 eurų už dvylikametį? Niekas. Ir tada vaikas mes futbolą. Ar mes to siekiame?“ – pyko D.Šernas.
Jo teigimu, tikėtina, kad priėmus LFF parengtą reglamentą savo pozicijas sutvirtins didžiosios šalies futbolo akademijos, tačiau didžiausios problemos guls ant tėvų pečių.
„Toks reglamentas, kai gali už bet kurį 10–19 metų vaiką reikalauti tūkstantinių kompensacijų, visiškai neskatina akademijų tobulėti, dirbti bei sudaryti kuo geresnes sąlygas savo auklėtiniams, nes pastarieji tiesiog negalės pereiti į kitas futbolo mokyklas. Tokiu būdu jie taps sistemos įkaitais ir, tikėtina, galiausiai visai atsisveikins su futbolu. Džiaugiamės, kad futbolas Lietuvoje yra masiškiausia sporto šaka, bet su tokiu reglamentu po kelių metų galime likti visai be jaunimo.
Išvis, ar galime nustatyti bet kokius suvaržymus laisvai judėti vaikams tarp būrelių, mokyklų, akademijų? Tai yra absurdas, taip pat, kaip ir įvesti kompensacijas už ugdymo išlaidas. Akademijas išlaiko tėvai, jie moka mokesčius, perka aprangas, finansuoja dalyvavimą turnyruose. Tad reikalauti iš jų dar ir susimokėti už kažkokias papildomas akademijos išlaidas yra visiška nesąmonė“, – kategoriškas buvo „Vilnius Football Academy“ direktorius.
Buvusio futbolininko įsitikinimu, federacija turėtų skatinti ir įtraukti vaikus į futbolą be jokių dirbtinių ribojimų ir kliūčių.
„Jei vaikas nori išeiti iš akademijos, užtenka, kad jo tėvai pateiktų atitinkamą prašymą, suderintų sutartyje numatytas nutraukimo sąlygas, gautų paleidžiamąjį raštą ir galėtų laisvai rinktis, kur jam treniruotis, ar sportuoti toliau. Federacija galėtų spręsti tik konkrečius ginčytinus atvejus, bet tikrai negali įvesti kažkokių privalomų piniginių kompensacijų visiems vaikams ir visoms futbolo ugdymo įstaigoms. Tokiu būdu tik dar labiau apsunkinsime futbolo situaciją Lietuvoje, kuri ir šiaip šiuo metu yra labai sudėtinga“, – pavojaus varpais skalambijo D.Šernas.
Stebina ir teisininkus
LFF sumanymas ir naujoji jaunųjų futbolininkų apmokestinimo tvarka kelia nuostabą ir sporto teisės specialistui bei sportogincai.lt įkūrėjui Antanui Paulauskui.
Anot teisininko, siūlomas reglamentas neatitinka šiuolaikinio futbolo vadybos ir organizavimo principų.
„Ką reiškia toks reglamentavimas? Pirma, vaikams ir tėvams yra suvaržomos galimybės rinktis labiausiai jų interesus atitinkančias ugdymo įstaigas, kadangi jų pasirinktos akademijos gali vengti atsisakyti priimti konkrečius vaikus pas save dėl pareigos mokėti itin dideles pinigines kompensacijas buvusiai vaiko ugdymo įstaigai. Antra, neigiamai yra veikiama akademijų konkurencija, grindžiama jų teikiamų paslaugų kokybe, kadangi apsunkinus vaikų judėjimą tarp ugdymo įstaigų konkrečios akademijos gali jaustis ganėtinai saugiai dėl jų auklėtinių pasilikimo, nepaisant jų teikiamų paslaugų kokybės. Trečia, potencialus vaikų pasitraukimas iš futbolo, kai jie bus „pririšti“ prie konkrečios ugdymo įstaigos, kurios paslaugų kokybė jų netenkina arba kurios jie lankyti daugiau nepageidauja dėl kitų asmeninių priežasčių“, – savo nuomonę dėstė teisininkas.
A.Paulausko nuomone, atsižvelgiant į daugumos futbolo klubų ir akademijų sunkią finansinę padėtį, siūloma naujoji tvarka yra labai pavojinga ir akivaizdžiai saugo bei gina tik stambiausių ir finansiškai stiprių Lietuvoje veikiančių futbolo ugdymo įstaigų interesus.
„Iš savo patirties galiu pasakyti, kad Lietuvoje veikiantys futbolo klubai dėl finansinių sunkumų ir nepritekliaus visais įmanomais būdais dėdavo pastangas išvengti pareigos mokėti anksčiau aptartas šiuo metu galiojančias treniravimo kompensacijas. Tad ką tada kalbėti apie vaikų futbolo ugdymo įstaigas, kurių finansiniai resursai yra paprastai dar mažesni nei klubų?“ – klausė sporto teisės specialistas.
A.Paulauskas pažymi, kad šiuo metu Lietuvoje galioja LFF patvirtinta tvarka, kuri reglamentuoja ir nustato tam tikrus principus, kurie yra nukreipti į futbolininkus ugdančių įstaigų (akademijų) kaštų kompensavimą. Ši tvarka yra labai panaši į tą, kurią savo praktikoje taiko FIFA tarptautinių žaidėjų perėjimo atveju.
Tokia tvarka yra grindžiama esminiu principu – ugdymo įstaiga turi teisę gauti kompensaciją, bet ji yra mokama tik už rezultatą – už profesionalaus futbolo žaidėjo išugdymą ar prisidėjimą prie tokio ugdymo.
Atsižvelgiant į tai, kad profesionalūs žaidėjai yra ugdomi klubams ir būtent klubai naudojasi jų paslaugomis, pagal šią tvarką būtent jiems, kaip profesionalių futbolo žaidėjų paslaugų naudos gavėjams, ir yra numatyta pareiga mokėti šią kompensaciją, tokiu būdu atsidėkojant už darbą, kurį už klubus nuveikė kitos ugdymo įstaigos ir akademijos.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką LFF, ugdymo įstaigos gali tikėtis tokių kompensacijų iš Lietuvos futbolo klubų, kurie nusprendė su jų auklėtiniu, kaip profesionaliu futbolo žaidėju, sudaryti sutartį:
– po 1 000 Eur už tokio žaidėjo treniravimą 12-ojo, 13-ojo, 14-ojo, 15-ojo tokio žaidėjo gimtadienio sezonais, jeigu tas klubas yra A lygos klubas;
– po 3 000 Eur už tokio žaidėjo treniravimą 16-ojo, 17-ojo, 18-ojo, 19-ojo, 20-ojo, 21-ojo tokio žaidėjo gimtadienio sezonais, jeigu tas klubas yra A lygos klubas;
– po 500 Eur už tokio žaidėjo treniravimą 12-ojo, 13-ojo, 14-ojo, 15-ojo tokio žaidėjo gimtadienio sezonais, jeigu tas klubas yra kitas nei A lygos klubas;
– po 1 000 Eur už tokio žaidėjo treniravimą 16-ojo, 17-ojo, 18-ojo, 19-ojo, 20-ojo, 21-ojo tokio žaidėjo gimtadienio sezonais, jeigu tas klubas yra kitas nei A lygos klubas.
„Mano nuomone, LFF šiuo metu turi puikią galiojančią kompensavimo už žaidėjų treniravimą tvarką, kuri skatina akademijas ne tik treniruoti žaidėjus, bet juos treniruoti tinkamai, siekti rezultato ir žaidėjų profesionalumo. Nepritariu tam, kad būtų varžomos vaikų ir jų tėvų galimybės siekti pasirinkti geriausią ir jiems priimtiniausią ugdymo įstaigą, kol dar nėra prasidėjęs vaiko, kaip profesionalaus futbolo žaidėjo, kelias. Ugdymo įstaigos turi sveikai ir savo pastangomis konkuruoti dėl vaikų. Ši konkurencija neturėtų būti ribojama finansiniais pančiais“, – kategorišką nuomonę išsakė A.Paulauskas.
