Klausantis Italijos rinktinės gynėjo Giorgio Chielini apie ilgą kelią ir įtampą siekiant titulo savo šaliai, ateina dar didesnis supratimas apie begalinę motyvaciją, kurios pripildyti futbolininkai įžengs į aikštę sekmadienį 22 val. vakare.
„Galbūt būdamas 36-erių supranti tai labiau, – sakė Italijos rinktinės veteranas, kuriam šią vasarą sueis 37-eri. – Nes tada suvoki, kaip yra sunku ir kiek pastangų prireikia, kad iki čia nukeliautum.“
Europos čempionato finalas buvo ilgai per tolimas tikslas Anglijai, kuri nepasiekė finalo nuo pat 1966 metų pasaulio čempionato, nors nuolat yra laikoma tarp favoričių.
Pastarasis Italijos rinktinės triumfas įvyko 2006 metais, kai G.Chiellini buvo debiutavęs Italijos rinktinėje, bet dar nežaidė planetos pirmenybėse. Tačiau Europos pirmenybėse italai pastarąjį sykį šventė irgi labai seniai – vienintelis žemyno čempionų titulas iškovotas 1968 metais.
Italija pasiekė du finalus šiame tūkstantmetyje – 2000 ir 2012 metais, o Anglija iki lemiamų rungtynių dėl aukso iki šiol neprieidavo.
Dėl pandemijos padiktuotų taisyklių finalą Vemblio stadione bus leidžiama stebėti 66 tūkst. žiūrovų (viso telpa 90 tūkst.), o dauguma bus Anglijos sirgaliai, nes atkeliauti į Londoną dėl įvairių suvaržymų nėra paprasta.
Daug vandens nutekėjo nuo 1966 metų triumfo, kai dabartinis Anglijos rinktinės treneris Garethas Southgate'as net nebuvo gimęs.
Pergalė „Euro 2020“ finale būtų saldus prisikėlimas G.Soutgate'ui, kuris nerealizavo 11 metrų baudinio per 1996 metų Europos pirmenybių pusfinalio rungtynes su Vokietija.
„Žinau, kad nepasitenkinsiu nė aš, nei kiti štabo nariai ar žaidėjai, jei dabar nelaimėsime, – sakė G.Soutgate'as. – Gaunu mielas žinutes, kurios sako „kad ir kas beatsitiktų“, bet žinau, kad turime viską padaryti teisingai, kad pirmadienį jaustumėmės gerai.
Mes galime laimėti, bet turime atsidurti padėtyje, kad taip ir padarytume. Aš sakiau žaidėjams: žmonės vertina mus kaip atstovaujame šaliai, bet dabar nuo mūsų priklauso, kokios spalvos bus medalis.“
Italijos rinktinė nepateko į 2018 metų pasaulio futbolo čempionatą, bet atėjus treneriui Roberto Mancini dabar žygiuoja per 33 nepralaimėtų mačų seriją.
„Pradžioje, kai jis liepė mums į galvą įsileisti idėją apie pergalę „Euro 2020“, mes galvojome, kad jis beprotis, – prisiminė G.Chiellini. – Bet per pastaruosius metus jis sukūrė komandą, kuri yra per plauką nuo to pasiekimo. Kaip jis mums kartoja po kiekvieno mačo: „Dar vienas centimetras į priekį.
O dabar liko paskutinis centimetras.“
Italai turės rasti kelią kaip pramušti vartus varžovų, kurie praleido tik vieną įvartį per šešis Europos čempionato mačus, o grupės varžybose susitvarkiusiems ir be savo lyderio Harry Kane'o įvarčių.
„Anglija tikrai nėra vien tik Kane'as, nes jie turi nuostabių žaidėjų abiejuose kraštuose, – pabrėžė G.Chiellini. – Jų atsarginiai galėtų sudaryti starto vienuoliktuką komandos, kuri galėtų laimėti turnyrą.“
Tokie turnyrai gali pakeisti nuomonę apie žaidėjus, prikelti juos varžybų metu.
Pažiūrėkite į Federico Chiesą, kuris net nebuvo starto sudėties žaidėjas „Euro 2020“, bet pelnė svarbiausius įvarčius Italijai per atkrintamąsias kovas.
Raheemo Sterlingo įtraukimas į Anglijos starto sudėtį buvo diskutuotinas, nes jam nepavykdavo pasižymėti įvarčiais turnyruose prieš tai, jis strigo ir „Manchester City“ gretose.
Bet krašto puolėjo įvarčiai padėjo Anglijai pražygiuoti grupės varžybose, jis pelnė pirmąjį įvartį rungtynėse su Vokietija, o jo aktyvumas atakoje padėjo uždirbti 11 metrų smūgį per pusfinalį su Danija.
„Tai, ką jis mums padarė ir nesavanaudiškoji jo žaidimo dalis lieka nutylėta“, – sakė Johnas Stonesas, R.Sterlingo bendražygis Anglijos rinktinėje ir „Manchester City“ klube. – Bet mes – žaidėjai – tai matome. Jis kelia didelį pavojų varžovams savo užsidegimu, o mums puiku žaisti su juo kartu.
Esu įsitikinęs, kad jis atiduos viską sekmadienį, ir, tikiuosi, pelnys vėl įvartį, o mes pažiūrėsime, kur mus tai nuves.“
Finalas galiausiai baigs nenuspėjamąjį futbolo laikotarpį.
Nuo Europos futbolo pirmenybių sukūrimo prieš 60 metų, dar nė karto turnyras nevyko per tiek daug žemyno šalių ir niekada nebuvo perkeltas į kitus metus.
„Football coming home“ (futbolas grįžta namo) daina pirmąsyk taip arti realybės.
Tačiau, ar futbolas grįš namo, ar į Romą? Sužinosime sekmadienį prieš pat vidurnaktį arba parai jau persiritus į pirmadienį.
