„Nuo pradžių, nuo pradžių“, – tuščiame, bet nuo lietaus permirkusiame LFF stadione girdėjosi „Riterių“ futbolininkų, o labiausiai – vartininko Tado Simaičio, šūksniai.
Koronaviruso grėsmei dar neišsivadėjus, A lygos kovos buvo atnaujintos neįprastomis sąlygomis.
LFF stadiono tribūnos šįsyk liko tuščios ne dėl lietaus ar menko sostinės gyventojų susidomėjimo futbolu, o dėl draudimo sirgaliams patekti į stadioną. Tiesa, jis atslūgs jau po kelių dienų – nuo birželio 1-osios A lygos rungtynes galės stebėti iki 300 žmonių, o net ir pliaupiant lietui bei užsivėrus LFF stadiono vartams, būrys smalsuolių rado būdą, kaip išvysti po ilgos pertraukos grįžusio sporto aistras.
„Nelegaliems“ sirgaliams neteko matuotis temperatūros, ką darė šeštadienio popietę LFF stadione į rungtynes traukę žiniasklaidos atstovai bei abiejų komandų futbolininkai.
Neįprastas vaizdas sekė ir prieš pat susitikimą, kai komandoms teko kardinaliai pakeisti įprastą rutiną.
Vietoje ėjimo į stadioną kartu, šįkart „Žalgirio“ ir „Riterių“ futbolininkai ant karantino laikotarpiu pakeistos LFF stadiono vejos žengė atskirai.
Prieš pat mačą neliko ir tradicinio arbitro monetos metimo bei rankų paspaudimų – iki pat teisėjo švilpuko abiejų Vilniaus klubų futbolininkai pavyzdingai laikėsi socialinio atstumo taisyklių.
Tiesa, futbolininkams bent jau nereikėjo dėvėti kaukių, kas buvo privaloma atsarginiams futbolininkams ir treneriams.
Itin „aršiai“ su kaukėmis kovojo pastarieji – tiek „Žalgirio“ strategas Aliaksejus Baga, tiek „Riterių“ vairininkas Mindaugas Čepas ne sykį paslinko kaukę žemyn, o protarpiais ir visai užsimiršdavo apie ant smakro pakibusią aprangos detalę.
„Pajaučiau, kad kai esu su kauke, manęs žaidėjai negirdi, – po mačo juokėsi pergalę šventęs M.Čepas, kurio riksmai turėjo girdėtis net ir gerokai nutolus nuo LFF stadiono ribų. Po vienos iš replikų, skirtų arbitrui, strategas net išvydo prieš save geltoną kortelę. – Kai kažką stengdavausi žaidėjams perduoti, nusiimdavau kaukę. Vienu momentu galbūt net ir užsimiršau. Kas be ko, teisėjui irgi buvo pora replikų (šypsosi).“
Pajaučiau, kad kai esu su kauke, manęs žaidėjai negirdi.
Nors kaukių komandų vienuoliktukams dėvėti nereikėjo, neįprastų taisyklių turėjo laikytis ir futbolininkai.
Štai teisėjui išvydus nusispjaunantį žaidėją, šiam grėsė įspėjimas, o už antrą tokią situaciją – net ir geltona kortelė.
„Riterių“ žaidėjai gali džiaugtis bent jau tuo, kad priešingai nei Vokietijoje, kur skatinama vengti bet kokio nereikalingo kontakto, Lietuvoje nebuvo draudžiama atšvęsti įvartį visiems drauge.
Tad po puikaus Justino Marazo smūgio galva pirmajame kėlinyje kiek sudvejoję, „Riteriai“ ėmė džiaugtis įvarčiu glėbesčiuodamiesi ir bent kelioms sekundėms užmiršdami karantininio futbolo taisykles.
„Kaustė tik nežinia, kaip mes atrodysime po tokio gan ilgo laiko tarpo, – ne viruso, o prastos komandos formos baimę pabrėžė M.Čepas. – Treniruotės yra treniruotės, bet mes net kontrolinių rungtynių nesužaidėme. Čia buvo klausimas, kaip mes atrodysime iškart oficialiose rungtynėse. O, kad vaikinai atsiduos, laikysis plano, aš nė kiek neabejojau.“
Treniruotės yra treniruotės, bet mes net kontrolinių rungtynių nesužaidėme.
Jo auklėtiniai rungtynes pradėjo kiek susikaustę – per pirmąsias keliolika minučių aikštėje patogiau jautėsi žalgiriečiai, turėję ir vieną kitą progą išsiveržti į priekį.
Vis dėlto jaudulį nuo „Riterių“ žaidėjų pečių nuėmė netikėtas įvartis, pasiektas 20-ąją minutę po Aleksandro Levšino reido ir fantastiško Justino Marazo šuolio bei smūgio galva.
„Pačioje pradžioje šiek tiek jautėsi įtampa, nes praėjo didelis laiko tarpas nuo tada, kai netikėtai „užbaigėme“ čempionatą. Bet rungtynių eigoje tas jaudulys praėjo ir daugiau mažiau mačiau komandą, kurią noriu matyti, – kalbėjo M.Čepas. – Laimėjome prieš stiprią komandą, kuri žaidė gerai, kūrė savo momentus. Turėjome savo žaidybinį planą, kurio stengėmės laikytis ir dėl kurio, pasinaudoję vienu iš akcentų, kuriuos buvome sutarę prieš rungtynes, pelnėme įvartį.
Turime išlaikyti kokybę, atsidavimą, koncentraciją. Dar vienas džiugus momentas, kad nepraleidome įvarčio.“
Saldumo pasiektai pergalei pridėjo ir faktas, jog „Riteriai“ rungtyniavo išskirtinai lietuviška sudėtimi – startiniame vienuoliktuke visi 11 žaidėjų buvo lietuviai ir tik antrajame kėlinyje nuo suolo pakilo brazilas Michaelas Thuique bei iš Dramblio Kaulo Kranto kilęs Lajo Traore.
„Mes ir einame link lietuvybės, kad būtų kuo daugiau lietuvių, kuo daugiau jaunų žaidėjų. Reikia duoti jiems save realizuoti, duoti integruotis į suaugusiųjų futbolą. Čia yra viena iš klubo filosofijų“, – po pergalingų rungtynių pabrėžė „Riterių“ vairininkas.
Mes ir einame link lietuvybės.
M.Čepas išskirtinę duoklę atidavė ir Tadui Simaičiui – „Riterių“ vartininkui, paskutinėmis mačo minutėmis tapusiam tikru mačo herojumi ir „ištraukusiam“ ne vieną pavojingą žalgiriečių smūgį.
„Yra tokios rungtynės, kai kažkuris žaidėjas savo individualiu meistriškumu, liaudiškai tariant, „patraukia“ komandą. Šiandien ir Tadas taip pasireiškė“, – trumpai, bet iškalbingai savo vartų sargui dėkojo M.Čepas.
Savo komandos žaidimu ir pastangomis patenkintam strategui kartėlį paliko tik tuščios tribūnos.
„Sostinės derbis visada surinkdavo Lietuvos mastais didelę auditoriją. Tai yra akcentas, dėl ko mes žaidžiame – dėl žiūrovų, sirgalių, kad būtų emocijos, aistra, žiūrovai, įvarčių momentai. Mes dirbame dėl sirgalių“, – pabrėžė M.Čepas.
