Vos 801 gyventoją oficialiai turintis Vatikanas nacionalinę komandą įkūrė dar 1972 m., bet nuo tada tarptautinėse rungtynėse nesugebėjo pasiekti nė vienos pergalės.
Romoje įsikūrusios mikro valstybės komanda nėra reitinguojama FIFA nacionalinių komandų reitinge, bet patenka į visas pasaulio rinktines vertinantį ELO reitingą. Jame Vatikanas net nėra paskutinis – užima 220-ąją vietą, įsiterpdamas tarp Makau ir Laoso rinktinių.
44 hektarų pločio nykštukinė valstybė yra tarp devynių suverenių pasaulio teritorijų, nepatenkančių į FIFA reitingą.
UEFA prieš kurį laiką atvėrė duris Vatikanui ir kelioms kitoms nykštukinėms šalims, pareikšdama, kad yra pasiruošusi priimti po jos Europos futbolo valdymo organizacijos sparnu dar nepatekusias valstybes, tačiau Vatikanas šio žingsnio žengti neskuba.
Tiesa, nors miesto-valstybės rinktinė nėra UEFA ar FIFA narė, šalyje futbolo netrūksta.
Vatikanas netgi turi savo futbolo lygą, kurioje žaidžia aštuonios komandos, o jų lyderiai ir sudaro Vatikano rinktinės pagrindą.
Savotiška meile futbolui pasižymi ir valstybės bei visos katalikų bažnyčios vadovas popiežius Pranciškus.
Iš Argentinos kilęs 83-erių vyras nuo senų laikų yra „San Lorenzo“ komandos sirgalius, o prieš penkerius metus jis aistringai palaikė savo šalies rinktinę šiai skinantis kelią į pasaulio čempionato finalą.
„Jis tikrai nebuvo patenkintas po Argentinos pralaimėjimo Vokietijai, – anksčiau yra sakęs buvęs FIFA prezidentas Seppas Blatteris. – Tačiau jis man sakė, kad futbolas yra puikus, nes suvienija žmones.“
Tiesa, sekti rezultatus Popiežiui labiau patinka nei stebėti rungtynes gyvai, o to priežastis paprasta – Šventasis Tėvas nuo 1990 metų nežiūri televizoriaus. Tačiau mylimos komandos rezultatus jam praneša šveicaras asmens sargybinis.
Vatikano muziejuje netgi galima išvysti popiežiaus sukauptą futbolo marškinėlių kolekciją – nuo originalių Diego Maradonos, iki Lionelio Messi ar Sergio Aguero aprangų.
Nors daugelis mano, kad Vatikano rinktinėje turėtų žaisti kunigai, taip nėra.
Į ją patekti gali kiekvienas norintis, bet nacionalinės komandos pagrindą sudaro pusiau profesionaliai arba mėgėjiškai futbolą žaidžiantys Vatikano teritorijos gyventojai.
Ryškiausia rinktines žvaigžde galima vadinti 40-erių Alessandro Quartą – vyriausybės klerką, kuris anksčiau yra rungtyniavęs žemesniuose Italijos futbolo divizionuose. Kitas komandos vedlys yra Bruno Mariotti – Vatikano pašto darbuotojas, jau perkopęs 50-metį.
1994-aisiais rungtynėmis prieš antrąją San Marino rinktinę tarptautiniame fronte debiutavęs Vatikanas nuo tada sužaidė septynerias rungtynes su kitų šalių rinktinėmis ir dar tiek pat mačų prieš klubus arba labdaros tikslais surinktas ekipas.
Susitikimuose prieš kitas nacionalines komandas Vatikano priešininku dažniausiai tampa Monakas – prieš šią nykštukinę valstybę Vatikanas žaidė penkis sykius, iš kurių tris pralaimėjo, o du sužaidė lygiosiomis.
Paskutinį mačą Vatikanas žaidė 2019-ųjų kovą, kai varžėsi su Retijos regiono komanda. Blynas nykštukinės valstybės komandai nebuvo prisvilęs – Vatikanas pirmą kartą šalies istorijoje tarptautinėse rungtynėse pelnė du įvarčius bei pasiekė kovingas lygiąsias 2:2.
Vatikano rinktinė turi ir savąjį stadioną, kuriame rengia namų susitikimus.
Tai – popiežiaus Pijaus XI vardu pavadinta aikštė, kurioje gali susirinkti 500 žiūrovų. Ji pastatyta vos per 400 metrų nuo žymiosios Šv. Petro bazilikos.
Įdomu tai, kad prieš metus pirmą kartą dienos šviesą turėjo išvysti ir Vatikano moterų futbolo komanda. Ji turėjo žaisti prieš Austrijos ekipą „Mariahilf“, bet paskutinę akimirką mačas buvo atšauktas dėl to, kad oponentės sukilo dėl bažnyčios pozicijų abortų ir homoseksualių žmonių teisių atžvilgiu.
Vatikano vyrų rinktinė jau buvo kviesta ir į CONIFA (Nepriklausomų futbolo asociacijų federacija), kuri rengia pasaulio čempionatus nepripažintoms ar mažoms valstybėms ar jų teritorijoms.
Tačiau bent jau kol kas popiežiaus valstybė neketina įsitraukti į šią organizaciją. Manoma, kad taip daroma dėl to, kad būtų išvengta politinių konfliktų, žaidžiant prieš komandas, kurios atstovauja nepripažintas ir žiežirbas keliančias teritorijas, pvz. Kataloniją.
Tad panašu, kad bent jau kol kas Vatikanas apsiribos draugiškomis rungtynėmis su kitomis nykštukinėmis valstybėmis ar teritorijomis. O galbūt vieną dieną net ir iškovos pirmąją pergalę tarptautiniame mače.
