Kaip ir per kiekvieną mačą šiomis dienomis, jos tylos minute pagerbia žuvusiuosius dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
Ant jų marškinėlių – logotipas: „Mariupolis yra Ukraina“.
Jos yra Mariupolio moterų futbolo komandos narės. Rytų uostamiestį praėjusiais metais po daugiau nei du mėnesius trukusio atkaklaus Ukrainos pajėgų pasipriešinimo nusiaubė ir užėmė Rusijos pajėgos, o Mariupolis tapo pasauliniu Ukrainos pasipriešinimo simboliu.
Dabar miestą yra okupavusi Rusija, neteisėtai aneksavusi jį rugsėjo mėnesį.
Nenorėdamos susitaikyti su tokia padėti penkios futbolininkės iš Mariupolio įkūrė naują komandą Kijeve ir į ją pritraukė narių iš visos šalies.
Jų tikslas? Ne tik išsaugoti savo vietą lygoje, bet ir priminti visiems, kad, nepaisant Rusijos okupacijos, Mariupolis tebėra Ukrainos miestas.
„Pagrindinis mūsų noras buvo, kad žmonės kiekvieną savaitę socialiniuose tinkluose žiūrėtų vaizdo įrašus iš kiekvienų rungtynių ir matytų, kad Mariupolio komanda vis dar egzistuoja“, – AP sakė komandos trenerė Karina Kulakovska.
Šią savaitę komanda žaidė Ukrainos čempionato rungtynes su „Šachtar“ ekipa. Tiesa, rungtynės nebuvo įprastos.
Valdžios institucijos uždraudė žiūrovams lankytis rungtynėse dėl gresiančio pavojaus, todėl stadionas buvo tuščias, jame tvyrojo bauginanti tyla. Į aikštę futbolininkės žengė pro specialų koridorių, prie kurio sukrauti smėlio maišai.
Saugė Alina Kaidalovska vaizdingai prisimena beveik 60 sekundžių trukusią tylą prieš pirmąsias rungtynes Kijeve.
„Viskas, kas įvyko Mariupolyje, iš karto atsigamino mano galvoje“, – sakė ji.
Užplūdo prisiminimai, moteris prisiminė subombarduotus ir apanglėjusius apgulto miesto pastatus, siaubą bėgant ir slepiantis nuo Rusijos smūgių, tą širdgėlą, kurią jautė matant, kaip žmonės praranda savo gyvybes.
Dabartis yra kiek kitokia. Kukliame stadione, įsispraudusiame tarp Kijevo daugiaaukščių, ji ir kitos žaidėjos kiekvieną rytą renkasi į dvi valandas trunkančias treniruotes. Jos puikiai supranta, kad šiais metais Ukrainos čempionato nelaimės, bet treniruojasi toliau ir daro viską, kad komanda išliktų.
„Viskas gerai, Margo! Kitą kartą atiduok daugiau jėgų“, – savo auklėtinę ragina K.Kulakovska.
2015 m. ji pradėjo trenerės karjerą ir kartu su klubo prezidente Yana Vynokurova įkūrė Mariupolio moterų futbolo komandą. Dabar tai yra seniausia moterų komanda Ukrainos Donecko srityje – regione, kurį labai nuniokojo vykstantis karas.
2022 m. pradžioje Mariupolio komanda aukščiausioje moterų lygoje užėmė ketvirtąją vietą. Tačiau 2022 m. vasario 24 d. Ukrainoje prasidėjęs Rusijos sukeltas karas ne tik nutraukė futbolo sezoną, bet ir sužlugdė Mariupolio komandos ambicijas, atnešė nelaimę miestui ir išblaškė žaidėjas po visą pasaulį.
Pagrindinės komandos narės, įskaitant klubo prezidentę ir vyriausiąją trenerę, ieškojo prieglobsčio Bulgarijoje.
Bet rugpjūtį prasidėjo naujas futbolo sezonas. Mintis grįžti į Ukrainą ir vėl suburti komandą suteikė moterims vilties ir drąsos.
Kiti klubai ir žmonės dovanojo įrangą, ekipuotę, net futbolo batelius.
Po kelių neramių pirmųjų mėnesių klubas išaugo iki 27 narių, kurių amžius svyruoja nuo 16 iki 34 metų. Nepaisant futbolininkių gimtųjų miestų įvairovės, ant tamsiai mėlynų komandos aprangų puikuojasi su Mariupoliu susietas logotipas.
Jame pavaizduota žuvelė ir futbolo kamuolys – užuomina į tai, kad miestas yra šiaurinėje Azovo jūros pakrantėje.
Nepaisant daugybės problemų ir lėšų stygiaus, moterys pasiryžusios žaisti.
„Merginos išeina į aikštę ir kovoja atiduodamos paskutines jėgas. Jos beprotiškai atsidavusios ir beprotiškai nori žaisti“, – sako klubo prezidentė Yana Vynokurova.
Dabar žaidėjos turi ir kur kas svarsbesnę misiją, nei tik išlaikyti Mariupolio klubą.
„Mūsų noras palikti Mariupolį bent jau Ukrainos futbolo žemėlapyje, kad primintume, jog Mariupolio žmonės yra tokie patys kovotojai kaip ir „Azov“, kurie iki galo gynė mūsų miestą“, – sako moteris.
33 metų komandos kapitonė Polina Poluchina viliasi, kad vieną dieną sugrįš ir į gimtojo Mariupolio stadioną.
„Giliai širdyje tikiuosi, kad vėl ten sugrįšiu“, – atvirauja sportininkė.
Ji žaidžia futbolą nuo 18 metų ir sakė, kad jai didžiulė garbė būti Mariupolio komandos dalimi. Net ir tokiu sunkiu metu.
