– Čempionų lygos rungtynės su Zagrebo „Dinamo“ – mačai, kurių visi „Žalgirio“ žaidėjai, darbuotojai, aistruoliai laukė nuo sezono pradžios, jiems kryptingai buvo rengiamasi. Vis dėlto du pralaimėjimai lėmė, kad Europos taurių sezonas baigėsi labai greitai. Dabar jau prasideda antroji sezono dalis. O kaip žvelgdama atgal dabar vertinate pirmąją? – paklausėme „Žalgirio“ vadovės.
– Jei vienu žodžiu apibūdinti sportinę pusę, pavadinčiau ją patirtimi. Mes ją vis dar kaupiame. Daugeliui esančių „Žalgiryje“ Čempionų lyga buvo nauja patirtis. Tiek administracijai, tiek vyriausiajam treneriui ir asistentui. Bandėme skaičiuoti, kas iš lietuvių žaidėjų ne pirmą kartą žaidė šiame turnyre. Paaiškėjo, kad tik Andrius Velička, Linas Pilibaitis, Ramūnas Radavičius ir Deividas Šemberas turėtų ką papasakoti, visiems kitiems tai buvo debiutas.
Organizacine prasme jokių sunkumų neturime, „Žalgirio“ kolektyvas jau įsivažiavęs, savo darbą išmano puikiai. Mūsų komandai sudarytos labai geros sąlygos, o Lietuvos mastais, geriau, ko gero, ir neįmanoma.
Sostinei Čempionų lygoje atstovavome garbingai.
Pirmąją sezono dalį galime įvertinti teigiamai. Nepaisant nepateisintų mūsų pačių lūkesčių ilgiau užsibūti Europos turnyruose. Mes svajojame ir dirbame, kad svajonę paverstume tikrove. Futbole taip jau priimta, kad tikslai skelbiami viešai. Mes to nebijome. Mes savo svajonių įgyvendinimo sieksime, nepaisydami jokių sunkumų ir nesėkmių. „Žalgirio“ komanda sukomplektuota puikiai, Lietuva tokią turėjo jau senokai.
Sostinei Čempionų lygoje atstovavome garbingai. Faktas, kad Zagrebo komandos 30 mln. eurų biudžetas kovėsi su 2 mln. eurų, daug pasako, tačiau galiu tik pasikartoti, kad ne viską lemia pinigai. Todėl ir keliame sau pačius aukščiausius tikslus.
Visa kita vykdome pagal planą. Nereikėtų pamiršti ir dar vienos smulkmenos – mes „Žalgiryje“ tik penktą sezoną, futbolo pasaulyje tai yra labai trumpas laiko tarpas. Bet nieko tokio, mes džiaugiamės, kad mus įvairiai vertina tiek mus palaikantys, tiek mūsų nemėgstantys. Tai laikome neišvengiama ir labai vertinga patirtimi.
– Daug vilčių prieš sezoną sieta su brazilu Andrezinho, bet jis išvyko į Braziliją net nesulaukęs Čempionų lygos rungtynių. Aistruoliai ir futbolo specialistai iš jo tikėjosi labai daug, bet futbolininkas Vilniuje taip ir neatsiskleidė.
– Andrezinho yra vienas iš daugelio atvykusių ir išvykusių legionierių. Vyksta natūralus selekcinis procesas ir tiek, net neverta šią situaciją daug komentuoti. Andrezinho atsiradimą „Žalgiryje“ lėmė du faktoriai. Pirma, reikėjo pakeisti Mantą Kuklį, nes mums buvo svarbu suteikti jam galimybę išbandyti save stipresnėje lygoje. Antras tikslas – strateginis. Turėjome išbandyti brazilų integravimą.
Ne paslaptis, kad jų šalyje yra daug gerų futbolininkų, tačiau visuomet reikia pralaužti ledus. Kol kas Brazilijos futbolininkams Lietuva yra beveik nežinoma šalis. O adaptacija mūsų šalyje kiekvienam yra skirtingas procesas. Daug priklauso nuo asmenybės, kiekvienas šį gyvenimo testą išlaiko skirtingai.
– Taip pat daug kalbama apie „Žalgirio“ puolimo grandį. Pirmoje sezono dalyje joje buvo Kristis Andreou, Andrius Velička ir Edvinas Baniulis, bet vasaros pradžioje puolėjo pozicijoje teko rungtyniauti ir Ryčiui Leliūgai, ir Linui Pilibaičiui. Jūsų nuomone, ar ne per mažai puolėjų „Žalgiris“ turėjo sezono pradžioje?
– Traumų niekada neišprognozuosi, o ypač gautų tokiu būdu, kaip jas gavo mūsų puolėjai. Jei įvertinsime šio pusmečio statistiką, komandoje įvarčius muša ne tik puolėjai, todėl A lygai sudėtis buvo optimali.
Visuomet galvojame ir apie biudžetą, ir apie mikroklimatą komandoje. Konkurencija ir taip didelė, o mūsų tikslas yra ne ilginti suolelį, bet sudaryti galimybes esamiems žaidėjams žaisti ir įrodyti, ko jie yra verti.
Kol kas Brazilijos futbolininkams Lietuva yra beveik nežinoma šalis. O adaptacija mūsų šalyje kiekvienam yra skirtingas procesas. Daug priklauso nuo asmenybės, kiekvienas šį gyvenimo testą išlaiko skirtingai.
– Suprantama, kad nuo sezono pradžios išlaikyti aukšto lygio futbolininkus yra brangu, be to, dėl futbolo sezonų nesutapimų patogiau juos kviestis vasarą prieš Europos taurių turnyrus. Galbūt kitą sezoną bus keičiama strategija ir pagrindo sudėtis bus formuojama nuo A lygos sezono pradžios?
– Kol Lietuvoje futbolas nėra strateginė sporto šaka ir mūsų draugijai reikia didesnę biudžeto dalį užsidirbti iš futbolo veiklos, apie galimybę išlaikyti visus futbolininkus ir jų nerotuoti siekiant tik vieno tikslo, (nekreipiant dėmesio į biudžetą, negalvojant apie žaidėjų ateitį ir t.t.) kol kas negalime sau leisti. Spręsdami tiek daug uždavinių vienu metu, ieškome teisingiausių sprendimų. Gal kada nors, kuomet futbolas rėmėjams bus labiau patrauklus, ir bus remiamas didesnėmis sumomis, bus galima išlaikyti komandos branduolį ir ilgesnį laiką.
Vienas iš mūsų moralinių tikslų – sukurti lietuviams ir kai kuriems legionieriams namus, kuriuose jie galėtų pradėti savo didžiąją futbolo karjerą, judėti toliau. Patyrę nesėkmę jie trumpam grįžtų namo ir vėl nertų į futbolo platybes. Taip, kaip vyksta su P. Komolovu, M. Kukliu, J.Wilku ar E. Vaitkūnu.
„Žalgiris“ taip pat yra namai karjerą baigiantiems futbolininkams. Andrius Skerla džiugino aistruolius savo žaidimu, grįžo namo ir D. Šemberas. Tai yra vienas iš mūsų organizacijos kertinių filosofijos aspektų.
– Čempionų lygoje labai nepasisekė su burtais. Kalbėta apie kovą dėl bilieto į kitą Čempionų lygos atrankos etapą, bet pamatėme, kad šiandien įveikti „Dinamo“ barjerą nesame pajėgūs. Vis dėlto visi sako, kad „Žalgiris“ eina teisinga kryptimi ir kasmet vis tobulėja siekdamas tikslo prasibrauti į Europos taurių turnyrų grupių etapą. Kaip pati vertinate jau atliktus draugijos žingsnius ir kokius žingsnius dar būtina atlikti ateityje, kad minėta svajonė virstų tikrove?
– Šiuo konkrečiu atveju burtai gal ir galėjo būti palankesni, tačiau nesutinku, kad su šia komanda negalėjome kovoti ir pasivaržyti dėl patekimo į kitą etapą. Ne tik sudėtis žaidžia, futbolas susideda iš daugelio aspektų. Banalu, bet galima pasikartoti – futbole svarbi kiekviena smulkmena. Manau, viską geriausiai atspindi D. Šembero interviu po pirmųjų rungtynių Zagrebe. Mes ne tik galėjome žaisti, bet ir pasivaržyti su jais. Daugelis teigiamų smulkmenų buvo mūsų pusėje, tačiau yra daug žmogiškojo faktoriaus. Galų gale, žmonės tam tikriems iššūkiams turi subręsti, pasimokyti iš savo klaidų. Tada ateina rezultatas.
Per keturis sezonus mes užsigrūdinome, po šių metų ir komanda pasitemps. Tai – „Žalgirio“ kelias. Čia lygiai tas pats, kaip ir mūsų debiutas Europos lygoje 2012 metais. Visi turėjome tikslą patekti į kitą etapą. Deja, grįžome namo pasitobulinti (juokiasi). Taip yra ir Čempionų lygoje – reikia subręsti. Reikia patikėti, kad esi neprastesnis už kitus, nes to sieki. Tik tuomet galima tikėtis teigiamo rezultato. Psichologijos galia – beribė. Mūsų svajonė garsinti Vilnių, Lietuvą virs tikrove, nes tai tapo mūsų gyvenimu. Be to, visiems mūsų žaidėjams – tai esminė sąlyga norint sukurti save, išvažiuoti žaisti į aukštesnį lygį. Vadinasi, bus ir rezultatai!
– Komanda buvo komplektuojama ilgesniam žaidimui Europos taurių turnyruose. Visi žino, kad tai garantuotų ir labai svarbias pajamas. Ar prieš sezoną formuojant biudžetą nebuvo įskaičiuojami ir tie pinigai, kuriuos potencialiai galėjome gauti sėkmingesnio pasirodymo Europoje atveju?
– Niekada neįskaičiuojame to, ko neturime. Tai yra mūsų pagrindinė taisyklė. Biudžetas formuojamas pagal tikslus ir keletui scenarijų – pesimistiniam ir optimistiniam.
Mūsų biudžetas yra subalansuotas ir skaičiuojamas pagal futbolinius tikslus – pajamas iš futbolo, žaidėjų transferų, rėmėjų ir, žinoma (didelis ačiū Vilniaus miesto vadovams) iš savivaldybės dotacijos.
Naudodamasi proga, noriu padėkoti visiems, kas yra kartu su „Žalgiriu“ ir mus palaiko, auga kartu su mumis. Dėkoju visiems per Čempionų lygos rungtynes gausiai susirinkusiems žiūrovams, Pietų IV aistruoliams – jie buvo nerealūs, kaip visuomet. Tikiu, kad ateis laikas, kuomet ne tik Čempionų lyga pritrauks į stadioną gausų žiūrovų būrį. Suprantame, kad Vilniuje vienu metu vyksta daug renginių, bet matydami kiekvienais metais vis pilnesnį stadioną, turime daug optimizmo.
