Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Futbolo gydytojas neatmeta Ch.Erikseno sugrįžimo: „Tam yra šimtas priežasčių“

„Turbūt yra šimtas priežasčių, kodėl jis neturėtų žaisti, bet ir šimtas priežasčių, kodėl galėtų“, – apie širdies smūgį Europos čempionato rungtynėse patyrusio Danijos rinktinės futbolininko Christiano Erikseno galimybes dar sugrįžti ant žaliosios vejos sakė Vilniaus „Žalgirio“ komandos gydytojas Tomas Jonaitis. 15min laidoje „Vieni vartai“ apsilankęs gydytojas pažvelgė į Europą sukrėtusią dano situaciją ir aptarė kitus su žaidėjų sveikata susijusius „Euro 2020“ akcentus.

42-oji Danijos ir Suomijos rungtynių minutė futbolo gerbėjams turbūt įsimins geriau nei bet kuris „Euro 2020“ įvartis.

Aikštėje sukniubęs Ch.Eriksenas nerodė jokių gyvybės ženklų, o jį gelbėti teko komandos draugams ir gydytojams, per keliolika minučių sugrąžinusiems ryškiausią šių dienų Danijos futbolo žvaigždę į gyvenimą.

Didžiausią „Euro 2020“ dramą per ekraną matė ir „Žalgirio“ gydytojas T.Jonaitis, kuris labiausiai atkreipė dėmesį į tai, kaip greitai ir profesionaliai buvo suteikta pagalba Ch.Eriksenui.

„Tai, ką pamačiau, buvo tikrai liūdna. Bet kaip gydytojai ir žaidėjai reagavo, buvo labai profesionalu. Buvo paliekama erdvė dirbti gydytojams, jiems netrukdoma, nebuvo pašalinių trikdžių. Viskas įvyko labai pagal planą, nes šiuo atveju buvo labai svarbu kuo greičiau laiku pradėti masažuoti širdį, stimuliuoti, kad žmogus greičiau atsistatytų. Kai Danijos gydytojas pribėgo, jis matė, kad žmogus jau buvo be sąmonės, kaip sakoma, jis jau „kilo į viršų“. Reikėjo jį laiku grąžinti“, – kalbėjo sostinės klubo gydytojas.

„Scanpix“ nuotr./Christiano Erikseno incidentas Europos futbolo čempionato metu Kopenhagoje
„Scanpix“ nuotr./Christiano Erikseno incidentas Europos futbolo čempionato metu Kopenhagoje

Ypač svariai prie Ch.Erikseno išgelbėjimo prisidėjo ir jo komandos draugas, Danijos rinktinės kapitonas Simonas Kjaeras. Jis pirmas pribėgo prie sukniubusio bičiulio ir suteikė jam pagalbą.

„Tai buvo labai svarbu. Kiekviena minutė yra aukso vertės. Jei smegenys negauna kraujotakos, žmogus yra padidintos rizikos. Pirmos penkios minutės labai svarbios. Aišku, šį kartą pagalba buvo labai arti, viskas buvo atlikta laiku. Tai, kaip kapitonas reagavo, kad pakvietė ir suprato, jog tai rimtas įvykis. Labai džiugu, kad laiku buvo iškviesta pagalba“, – Danijos rinktinės kapitoną liaupsino T.Jonaitis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./S.Kjaeris ir K.Schmeichelis guodžia Ch.Erikseno mylimąją
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./S.Kjaeris ir K.Schmeichelis guodžia Ch.Erikseno mylimąją

Ch.Eriksenas dar ant žolės buvo gaivinamas defibriliatoriumi – nedideliu dėžutės dydžio prietaisu, kuris duoda komandas ir gali gaivinti žmogų elektrošoku. Šis prietaisas svarbus, norint prikelti širdies smūgį patyrusį žmogų gyvenimui, tačiau T.Jonaitis pabrėžia, kad defibriliatoriaus vaidmuo nėra esminis.

„Jų reikia kuo daugiau, bet tai nėra kertinis dalykas, nes svarbiausia laiku pradėti širdies masažą, kad smegenys gautų kraujotaką, kad širdis stimuliuotųsi. Gal ji pati laiku „užsives“, nes širdis yra seisminė ir ją stimuliuojant, atliekant teisingus judesius, tu palaikai kraujotaką ir gyvybę bei gali išlaukti, kol atvažiuos greitoji“, – aiškino „Žalgirio“ gydytojas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Tomas Jonaitis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Tomas Jonaitis

Prieš kelerius metus širdis buvo sustojusi ir Lietuvos futbolininkui – buvęs rinktinės žaidėjas Kęstutis Ivaškevičius žaisdamas Palangos komandoje buvo tarp gyvenimo ir mirties, bet stadione jį išgelbėjo tėtis ir komandos personalo narys. Anot T.Jonaičio, pagalbos ranką galinčių ištiesti žmonių vaidmuo ir drąsa yra vienas svarbiausių faktorių siekiant išgelbėti širdies smūgį patyrusį žmogų.

„Noriu pasidžiaugti, kad atsiranda drąsių žmonių, kurie nebijo gelbėti žmogaus. Iš 10 žmonių, manau, tik vienas ar du ryžtųsi padėti, be to, reikia mokėti padėti. Bet šiuo atveju ne taip svarbu, ar viską atliksi techniškai. Daug kas sako „oi, lūžo šonkaulis“, bet tai nėra esminis dalykas, nes šonkauliai sugyja per šešias savaites. Svarbiausia yra gelbėti žmogaus gyvybę“, – pabrėžė futbolo gydytojas.

VIDEO: „Skrieja kamuolys“: mūsų simbolinis vienuoliktukas ir pirmos „mirk arba gyvenk“ kovos

Nors Ch.Eriksenas išgyveno ir jau buvo paleistas iš ligoninės, iš jos danas išvyko su širdies implantu. T.Jonaitis paaiškino, kas tai per įrenginys.

„Daug žmonių, ypač vyresnio amžiaus, juos nešioja. Jis reguliuoja širdies ritmą. Jeigu kažkokią sekundės dalį pamato, kad širdis nesudirba, jis duoda stimuliaciją. Dabar jie modernūs, labai maži“, – aiškino gydytojas.

Christiano Erikseno „Instagram“ paskyros nuotr./Christianas Eriksenas
Christiano Erikseno „Instagram“ paskyros nuotr./Christianas Eriksenas

O ar įmanoma, kad Ch.Eriksenas sugrįš į futbolą po šio incidento, kaip seniau yra grįžęs taip pat širdies smūgį patyręs dabartinis Nyderlandų rinktinės žaidėjas Daley Blindas?

„Medicina stipriai žengia į priekį. Labai svarbu, kokio lygio pažeidimas įvyko. Turbūt yra šimtas priežasčių, kodėl jis neturėtų žaisti, ir šimtas priežasčių, kodėl galėtų. Šiuolaikinė medicina nesako „ne“, tiesiog analizuojama, ar jis gali žaisti, ar ne. Jei jis gali sportuoti, nėra didelio raumens pažeidimo, laidumas širdies nėra sutrikęs. Svarbi ne vien širdis, ne vien ji galėjo lemti šį pažeidimą. Gal ir plaučių spazmai, yra labai daug niuansų. Jei tikimybė, kad pažeidimai kartosis yra labai maža, tai sportininkai gali grįžti į aikštę“, – kalbėjo gydytojas.

T.Jonaitis laidoje „Vieni vartai“ pakomentavo ir „Euro 2020“ turnyre jau kelis kartus pasikartojusią situaciją, kai futbolininkai po susidūrimų galvomis žaidžia toliau, bet po rungtynių tikina, jog trumpam buvo „išsijungę“. Taip nutiko ir prancūzui Benjaminui Pavardui, ir austrui Christopheriui Baumgartneriui.

„Žmogus negali pasakyti, kiek jis laiko buvo „išsijungęs“. Jeigu jis sako, kad buvo „išsijungęs“ 15-18 sekundžių, reiškia taip nebuvo, gal tik buvo tam tikras silpnumas ar svaigimas. Jei jis „išsijungia“, jo žaisti tikrai neleis. Mes matome, analizuojame vyzdžius, o jeigu žmogus būna „išsijungęs“, tai jis neatsako, guli be sąmonės ir tokių žaidėjų neveda į aikštę. Gydytojai atsako už tai, ką daro. Abejoju, kad tie futbolininkai buvo „išsijungę“, jiems greičiausiai tiesiog pasidarė silpna“, – aiškino „Žalgirio“ gydytojas.

„Scanpix“ nuotr./„Euro 2020“: Rusija – Danija
„Scanpix“ nuotr./„Euro 2020“: Rusija – Danija

Dažnai „Euro 2020“ metu įvyksta ir čiurnų traumos, kai futbolininkai vieni kitiems skaudžiai užlipa ant šių kojos dalių. Anot T.Jonaičio, nuo to negali apsaugoti ir futbolininkų ant kojų dėvimos apsaugos.

„Žinote, jeigu tikrai yra labai didelis kontaktas, tai jokios apsaugos nepadeda. Žaidėjas eina visu savo svoriu į tam tikrą tašką, tai būna labai didelė jėga. Bet žaidėjai yra profesionalai, jie supranta, kad jie taip gali pažeisti kitą žmogų, o kitą kartą atsidurti jų vietoje. Tai tikrai nėra tyčinės traumos. Jie visi kovoja dėl kamuolio, bet taip, būna tų traumų“, – sakė sostinės komandos atstovas.

Tiesa, ne visuomet situacijose, kuriose futbolininkai raitosi iš skausmo, jie išties patiria traumas. Šioje sporto šakoje netrūksta ir vaidybos. Ar gydytojai iš karto įžvelgia, kuris futbolininkas vaidina, o kuris išties kenčia skausmą?

„Iš toli sunku tai pamatyti, bet kartais krenta į akis, kad labai jau greitai sukasi. Vaidybos tikrai yra, bet kartais pamatai ir rimtesnę traumą“, – pabrėžė T.Jonaitis.

Laidos pabaigoje jos vedėjas Kęstas Rimkus paklausė „Žalgirio“ gydytojo ir apie tai, kas gi slypi paslaptingajame gydytojų lagaminėlyje, kurį jie nešasi į aikštę futbolininkams patyrus traumas. T.Jonaitis apie tai papasakojo.

„Gydytojai dažniau bėga kritiniais atvejais. O jeigu yra raumenų patempimai, traumos ar sumušimai, tai svarbiausia yra atšaldyti arba nuskausminti. Tai dažniausiai tuose lagaminėliuose yra šaldymo aerozoliai, vaistai, siūlai, adatos, jeigu reikia staigiai siūti žaizdą, taip pat yra binto. Tokie daiktai reikalingi, nes nežinai, ko gali prireikti“, – sakė gydytojas.

VIDEO: „Vieni vartai“: Vilniaus „Žalgirio“ gydytojas – apie širdies smūgį Danijoje ir žaidėjų kontūzijas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?