– Justina, sužinojęs, kad komentuosite čempionatą, labiausiai apsidžiaugė jūsų vyras. Kodėl?
– Mano vyras yra amerikietis, tai ten moterų futbolas ir apskritai futbolas yra sporto šaka numeris vienas tarp moterų. Netgi mokyklose visos merginos žaidžia futbolą. Tai jam buvo toks natūralus dalykas. Jis sako – tu turi eiti komentuoti ir perduoti tą futbolo aistrą, kurią turime mes.
– Kaip pati reagavote į tą pasiūlymą?
– Kadangi pati žiūriu užsienio kanalus, komentuojančios, žaidėjus ir trenerius kalbinančios moterys yra dažnas reiškinys. Manęs tai nenustebino.
– Lietuvos čempionė, Šiaulių „Gintros-Universiteto“ komandos vartininkė Greta Kaselytė taip pat komentuos pasaulio čempionato kovas. Greta, kaip jūs reagavote į pasiūlymą komentuoti?
– Aš labai nustebau. Iš pradžių pagalvojau, kad bus didelis iššūkis, bet ilgai nelaukusi priėmiau sprendimą, kad norėčiau išbandyti savo jėgas.
– Kai žiūrite rungtynes, kokios informacijos laukiate iš komentatorių?
– Aš dažniausiai futbolą žiūriu per užsienio kanalus. Man patinka, kai komentuoja paties žaidimo momentus, šiek tiek informacijos apie žaidėjus, tiek pakanka.
– Kas jūsų favoritai?
– Nelabai galima sakyti, bet man labiausiai patinka vokiečiai ir brazilai, taigi jie mano favoritai.
– Ką tik praėjo Čempionų lygos finalas. Esate vartininkė. Kalbant apie „Liverpool“ vartininko bėdas finale, kaip išgyventi tą nusivylimą savimi ir jausmą, kad tavo klaidos paskandino komandą? Dabar jis turbūt tik tokiomis mintimis ir gyvena.
– Labai sunku atsigauti, kai padarai tokias klaidas. Svarbiausia yra komandos palaikymas, trenerio palaikymas. Klysti žmogiška. Kaip ir matėme, net aukščiausio lygio futbolo rungtynėse žmonės klysta. Reikia suprasti ir žvelgti toliau, ne vien tik žiūrėti į klaidas, bet žiūrėti, ką žmonės yra pasiekę.
– Justina, pati neseniai stebėjote UEFA moterų Čempionų lygos finalą Kijeve tarp „Lyon“„Wolfsburg“ klubų. Kokie įspūdžiai iš ten?
– Geriausi. Buvo pilnas stadionas, 17 tūkst. žiūrovų. Rungtynės labai įtemptos, buvo pridėtas papildomas laikas. Žiūrovai išvydo penkis įvarčius per 13 minučių. Laimėjo prancūzės 4:1.
– Pakalbėkime apie futbolo aplinką moterų futbole. Jūs visa tai matėte Kijeve. Kai vyrai žaidžia, esame įpratę, kad būna daug žiūrovų, didžiulis ažiotažas. Pasirodo, ir moterų futbolas tai sutraukia.
– UEFA tikslingai daro moterų Čempionų lygos finalą kartu su vyrų finalu. Ir ten, kur yra fanų zona, kur tikrai buvo daugybė žmonių, matėme, pavyzdžiui, tiek žvaigždžių iš „Real“ ir „Liverpool“ nuotraukas, tiek ir iš moterų klubų „Wolfsburg“ ir „Lyon“. Taigi viskas buvo traktuojama lygiai.
Tikiuosi, kad tas vyrų čempionato komentavimas ne tik pritrauks vyrus žiūrėti futbolą, bet ir moterys ar merginos namuose išdrįs atsisėti šalia vyrų ir tai galės būti šeimos sporto šaka ir laisvalaikis.
– Ar jūsų neerzina teiginiai, kad tai vyrų sportas, ir tai, kad štai, moterys komentuos futbolą, kad tai yra iškeliama? Kaip jūs matote tą skirstymą?
– Kadangi teisėjauju tarptautinėse rungtynėse, užsienyje, pati žaidžiau už rinktinę, kai taip pat tekdavo važiuoti į užsienį... Futbolas tarp moterų yra sporto šaka numeris vienas. Kijeve sėdėjome tribūnose šešiese iš Lietuvos ir sakėme, kokia dar sporto šaka pritraukia 17 tūkstančių žiūrovų? Kai vyksta pasaulio čempionatas, į stadionus ateina 90 tūkstančių Žiūrovų. Ar neerzina, kai tai sako, kad tai vyrų sporto šaka? Dabar, manau, tai sakoma vis rečiau. Galbūt mes, kaip moterys, moterų rungtynėse norėtume teisėjauti dažniau, bet Lietuvoje tam nėra galimybių. Tikiuosi, kad tas vyrų čempionato komentavimas ne tik pritrauks vyrus žiūrėti futbolą, bet ir moterys ar merginos namuose išdrįs atsisėti šalia vyrų ir tai galės būti šeimos sporto šaka ir laisvalaikis.
– Ko laukiate iš komentatorių, kai žiūrėti rungtynes?
– Informacija turi būti įvairi, apie žaidėjus, trenerius, koks jų pasiruošimas, ką jie sakė apie rungtynes, kas vyksta aikštelėje.
– Ar jau repetuojate, ar jau bandėte komentuoti namuose viena?
– Kol kas dar nebandžiau, bet ką darau, tai žiūrėdama rungtynes vyro, kuris turi didesnį žinių bagažą, klausinėju apie vieną ar kitą žaidėją.
– Ne tik teisėjaujate, esate ir futbolo trenerė. Kuri veikla gyvenime yra pagrindine?
– Gyvenime yra trečia veikla, šie dalykai yra hobis. Kai buvau žaidėja, žaidžiau, paskui atsirado teisėjavimas, viskas natūraliai keitėsi. Šiame futbolo etape teisėjavimas yra numeris vienas, bet ateityje, po penkerių metų, ko gero, treniravimas bus numeris vienas.
– O kas yra pagrindinė veikla?
– Esu svarbių klientų pardavimų vadovė, dirbu tarptautinėje kompanijoje „Unilever“.
– Kaip apskritai futbolas atsirado jūsų gyvenime?
– Kaip dauguma merginų Lietuvoje, iš pradžių lankiau šokius, bet vėliau netekau šokių partnerio ir tada išėjau į gatvės šokius. Bet ten man trūkdavo pasirodymų, tad nuėjau į futbolą, kur rungtynės vyksta kiekvieną savaitgalį.
– Kaip žiūrite futbolą? Turite kokių ritualų? Nervingai žiūrite?
– Žiūriu dvejopai. Turiu pasirinkti, ką žiūrėsiu – ar futbolą, ar teisėjų darbą. Mėgstu pažiūrėti, kaip dirba kolegos. Abu dalykus žiūrėti sudėtinga. Dabar, kai žiūrime su vyru, renkuosi priešingą komandą, nei renkasi vyras. Patraukiam vienas kitą per dantį, tad emocijų būna.
– Tai kas geriau – Lionelis Messi ar Cristiano Ronaldo?
– Kaip žaidėjas geresnis yra L.Messi.
– Kodėl?
– Šį sezoną jis tikrai žaidžia geriau, turi visus duomenis, organizuoja žaidimą, yra techniškas, kai reikia, imasi iniciatyvos ir pelno įvarčius. Šiais metais Ronaldo įvarčių matome mažiau.
– O kaip vertinate vaizdo pakartojimų sistemą? Tai turbūt keičia teisėjų darbą.
– Taip, tai keičia jų darbą. Lietuvoje peržiūrų sistema turbūt bus įgyvendinta už 10–15 metų, nes tai yra labai brangi technologija. Čempionate matysime, kaip teisėjai bus pasiruošę. Komentarų yra dviprasmiškų. Bet tikimasi, kad bus mažiau kritinių klaidų, kai bus svarbūs momentai. Tikiuosi, tai padės.
– Vyrų ir moterų žaidžiamas futbolas. Buvo du Čempionų lygos finalai – moterų, po to vyrų. Ar artėja jie vienas prie kito, ar skirtumai dar ryškūs?
– Sakyčiau, futbolas žaidžiamas taip pat. Žaidžiama 11 prieš 11, kamuolio dydis tas pats, stadionas toks pats. Galbūt vyrai žaidžia labiau taktinį futbolą – jei reikia, jie palaiko kamuolį, o moterys, nesvarbu, koks rezultatas, jos visąlaik stengiasi atakuoti ir eiti į priekį. Galbūt šiame finale pastebėjau, kad vyrai žaidė atsargiai. Bet tai galbūt dėl to, kad artėja čempionatas, parodyta viena geltona kortelė. O moterų finale turėjome net tris žaidėjas, kurios turėjo palikti aikštę po traumos.
– Ar visgi ta atskirtis tarp moterų ir vyrų futbolo keičiasi? Nes vyrų futbolas yra labai fizinis, yra didelė sparta. Ar moterys taip pat bando žaisti?
– Turiu vieną palyginimą. Kai teisėjaujame, mes naudojame širdies matuoklį, tai galime matyti, kiek nubėgame kilometrų per rungtynes. Tai kartais būna keista, kad merginų iki 19 metų rungtynėse aš nubėgu 11–12 kilometrų, o vyrų pirmos lygos rungtynėse nubėgu apie 10 kilometrų.
– Lietuvoje neseniai vyko merginų iki 17 metų pasaulio čempionatas. Lietuvės savo rungtynes pralaimėjo dideliais skirtumais. Ko trūksta?
– Trūksta futbolo kultūros. Finale žaidė Vokietija, Anglija, Olandija... Ten mergaitės į futbolą ateiną 4–5 metų. O Lietuvoje – 13,14 ar 16, kai yra per vėlu. Trūksta gal ir tėvelių požiūrio, nebūtinai mergaitės turi pradėti nuo šokių.
– Galbūt reikia ir platesnio valstybės požiūrio į moterų futbolą?
– Jo reikia ne tik į moterų futbolą, o apskirtai į futbolą. Trūksta dėmesio ir finansavimo.
– Vilniuje yra vietų, kur galima mergaites nuvesti mokytis futbolo. O kokia situacija kitur?
– Geografija tikrai plečiasi. Ukmergėje, Mažeikiuose, Tauragėje, Klaipėdoje galima nuvesti. Treniruotis yra kur. Jei nori pabandyti futbolą, mergaitę gali nuvesti ir į berniukų treniruotę, nes iki 13–14 metų tas fizinis skirtumas nėra didelis.
– Pasaulio futbolo čempionatas paprastai parodo, kur futbolas eina. Ar futbolas labai pasikeitė nuo 2014 metų?
– Manau, parodys varžybos. Turėtų nustebinti Afrikos ir Azijos šalys. Nes daug žaidėjų ypač iš Maroko, Egipto žaidžia „Premier“ lygoje, „La Liga“ varžybose. Jie gali nustebinti.
– Ar jaudinatės prieš artėjantį komentavimą?
– Atvirai pasakius – ne, nes pašnekėti mėgstu, turiu, ką pasakyti, tai nieko baisaus nematau. Kaip bus – matysime.
– Kas žais finale?
– Nedrįsčiau spėti, bet norėčiau, kad būtų, pavyzdžiui, Portugalija ir Vokietija.
