„Stengėmės, kiek galėjome, vykdėme planą, netgi pasiekėme įvartį pirmi. Atrodė, kad viskas yra mūsų rankose, bet įvartis pačioje pirmo kėlinio pabaigoje išmušė iš vėžių. Antrajame kėlinyje jie vėl progų beveik neturėjo, bet tas smūgis... Bandėme gelbėtis, bet pritrūko meistriškumo ir sėkmės“, – po dvikovos konstatavo vartininkas Ernestas Šetkus.
Anot jo, išgelbėti komandą bent vienoje situacijoje, kai Liuksemburgas mušė įvarčius, buvo sudėtinga.
„Pirmame epizode varžovas mušė iš labai artimo atstumo. Tiesiog šoki į priekį ir bandai uždengti kuo didesnį plotą. Abu įvarčiai tikrai „sunkūs“, bet kai praleidi, visada galvoji, kad galbūt galėjai kažką padaryti kitaip“, -atsiduso tauragiškis.
E.Šetkaus teigimu, šis vakaras tik dar kartą patvirtino, kad Liuksemburgas – priešininkas, kurį mūsų šalies futbolo sirgaliai be reikalo vadina futbolo nykštuku.
„Jie mūsų niekuo nenustebino, nes žinojome, kad tai labai stipri komanda. Čia jie Tautų taurės rungtynėse net 4:0 sutriuškino Moldovą, prieš tai sėkmingai priešinosi Baltarusijai. Valstybė maža, bet futbole jie tikrai nėra nykštukai“, – realybei į akis žvelgė vartininkas.
Josy Barthelio stadione penktadienį bene vienintelis vilties spindulys Lietuvos stovykloje buvo sėkmingas Sauliaus Mikoliūno sugrįžimas į komandą.
34-erių metų saugas buvo aktyviausias svečių gretose, o jo kovingumas mūsiškiams leido pelnyti pirmą įvartį. Sėkmingai su priešininku pakovojęs žalgirietis atėmė kamuolį, perdavė jį Fiodorui Černychui, o šis puikiu smūgiu išvedė lietuvius į priekį.
„Pralaimėti yra skaudu, bet priprasti prie naujo trenerio filosofijos dar reikia šiek tiek laiko. Tragedijos nėra, bet reikia padaryti išvadas ir atsakingai ruoštis kitoms dvikovoms. Stengiausi iš visų jėgų, kažkas pavyko, kažkas ne. Tame epizode tiesiog perėmiau iš varžovo kamuolį ir pamačiau, jog Fiodoras kerta link vartų. Nieko nelaukęs atlikau perdavimą ir jis puikiai situaciją išpildė“, – prisiminė S.Mikoliūnas.
Tai buvo devintas F.Černycho įvartis vilkint nacionalinės rinktinės marškinėlius. Dabar už Maskvos „Dinamo“ snaiperį daugiau kartų rinktinėje yra pasižymėję tik Tomas Danilevičius (19), Antanas Lingis (12) ir Edgaras Jankauskas (10).
„Saulius atliko puikų perdavimą, tad man reikėjo tik mušti į vartus, arba atlikti perdavimą Deimantui Petravičiui, nes mačiau, jog jis bėga į baudos aikštelę. Vartininkas pagalvojo, kad taip ir darysiu, tad mušiau beveik į tuščius vartus. Gaila, kad paleidome rungtynes ir pralaimėjome. Maniau, kad po mūsų įvarčio viskas susiklostys gerai, nes atrodėme neblogai, bet pirmo kėlinio pabaiga sumaišė visas kortas“, – apmaudo neslėpė komandos kapitonas.
76 minutę S.Mikoliūnas pakeitęs Justinas Marazas debiutavo nacionalinėje komandoje, bet pripažino, kad Liuksemburgą palieka sumišusiais jausmais.
„Iš vieno pusės smagu, kad treneris pasitikėjo ir suteikė šansą, iš kitos – labai gaila, jog pralaimėjome. Šiek tiek trūko kibumo, varžovams davėme pernelyg daug laisvės, galėjome ilgiau palaikyti kamuolį. Stengiausi pagyvinti žaidimą, manau, jog pavyko. Tikiuosi, kad galimybių parodyti save turėsiu ir daugiau“, – vylėsi J.Marazas.