Kalbėdami apie įvairias atletų savybes, mes jas atskiriame nuo kasdieniškų situacijų. Kai matome futbolo žaidėją elgiantis instinktyviai – dėl įpročio ar nuolatinių treniruočių – mes nesiejame jų veiksmų nuo mintimis, kokios kirba ir mūsų galvose.
Tai skatina raumenų atminties idėja, atskirianti mus nuo motorikos įgūdžių išradingumo. Tai yra psichologinis fenomenas, tai, kas saugoma mūsų raumenyse. Tačiau tiesa yra ta, kad taip vadinamoji raumenų atmintis yra saugoma mūsų smegenyse kaip ir bet kuri kita atmintis. Taigi tų neįtikėtinų įgūdžių atmintis nelabai skiriasi bet kokių kitų minčių.
Jeigu paklaustumėte geriausių pasaulio atletų, ką jie veikia, jie pasakytų, kad daug racionalių sprendimų lemia ypatingi įgūdžiai. Anglijos futbolininkas Wayne'as Rooney 2012 metais apie jausmą, kai kamuolys atsiduria baudos aikštelėje prie vienuolikos metrų linijos, kalbėjo: „Per pusę sekundės turi sau užduoti šešis klausimus. Galbūt užteks laiko nusileisti kamuolį ant krūtinės ir mušti. Arba iškart turi mušti galva. Jeigu gynėjas yra ten, turi būtinai mušti iškart. Jeigu jis yra toliau, turi pakankamai erdvės prisilietimui prie kamuolio. Tu turi priimti sprendimą. Tada, žinoma, svarbu, kaip jį įgyvendinsi.“
Ir visa tai – per pusę sekundės. Akivaizdu, kad geram pasirodymui neužtenka vien nekontroliuojamo instinkto, bet reikia ir priimti sąmoningą sprendimą. Tyrimai, kaip smegenys priima naujus įgūdžius iki kol veiksmai tampa automatiški, gali padėti geriau suprasti procesą. Mes žinome, kad dauguma atletų profesionalais tampa dėl ilgos, apgalvotos, atidžios praktikos. Mokantis, tam tikram veiksmui atlikti prireikia vis mažiau pastangų ir jie atliekami su vis didesne kontrole. Smegenų dalys, atsakingos už judesių kontrolę, palaipsniui dėl naujų įgūdžių keičiasi – mums treniruojantis, giliau esančios smegenų vietos persiorganizuoja ir dirba daugiau, palikdamos smegenų žievę ir atlaisvindamos dalis, atsakingas už planavimą ir sprendimų priėmimą, kad jos galėtų imtis naujų užduočių.
Tai nereiškia, kad galvojame mažiau, kai turime profesionalių įgūdžių. Tai reiškia, kad mes galvojame kitaip. Futbolininkui, norinčiam kontroliuoti kamuolį, nebereikia galvoti apie savo pėdas, todėl jis gali skirti laiko pamąstymui apie vėją arba gynėją ir pan.
Galbūt mes manome, kad futbolininkai yra kvaili ir taip geriau galvojame apie save, ir daug futbolininkų nepasižymi tomis savybėmis, kuriomis pasižymi tradicinis intelektualas, faktai mums sako, kad Pasaulio futbolo čempionate galvojama yra labai daug.
Intelektą nusako ir kruopštūs apmąstymai, padedantys kontroliuoti veiksmus. Vairuoti automobilį yra lengviau, nes tau nereikia galvoti apie tai, kaip veikia variklis, jau nebereikia galvoti ir apie tai, kaip ir kada perjungti pavarą. Bet tai vis tiek nereiškia, kad vairuodamas nieko negalvoji. Geresni vairuotojai, kaip ir geresni futbolo žaidėjai, galvoja daugiau ir turi daugiau galimų sprendimo variantų.
Taigi futbolininko įgūdžiai ne taip labai ir skiriasi nuo to, ką mes veikiame kasdien, – einame, kalbame, vairuojame automobilį. Mes ilgai mokėmės, kaip tą daryti, ir dabar judesius atliekame automatiškai. Mes galbūt net nebekreipiame daug dėmesio į tai, ką darome, bet tai nereiškia, kad mes priimame sprendimus neapmąstydami nieko, nepagalvoję.
Dėl to, kad esame įgudę, galime daryti kelis dalykus vienu metu – eiti ir kramtyti gumą, kalbėti, kai rišamės batų raištelius ir pan. Todėl, nors ir nestovite W.Rooney bateliuose, galite pasiguosti, kad mąstote taip, kaip jis.
