„Tiek aš, tiek visa trenerių taryba vienbalsiai buvo už Fiodorą Černychą, manau, kad čia jokių svarstymų būti negali“, – 15min sakė LFF trenerių tarybos vadovas Benjaminas Zelkevičius.
Anot Lietuvos futbolo legendos, trenerių taryba vienbalsiai sutarė ir dėl antrosios vietos – ją skyrė Arvydui Novikovui. Trečioje vietoje liko Ernestas Šetkus.
„Nors klube Arvydo nevertina, tačiau rinktinėje jis žaidžia puikiai, kelia daug pavojaus, moka palaikyti kamuolį. Jeigu tokių žaidėjų būtų daugiau, mes ir kamuolio kontrolę didesnę turėtume, ir sektųsi geriau.
Trečias – Ernestas Šetkus. Geras vartininkas – pusė komandos. Galiu pasakyti iš dienų, kai dar pats žaidžiau, jei turi gerą vartininką, pasitiki savimi labiau, visada visi žiūri į vartininką. Tai labai svarbi komandos dalis“, – teigė B.Zelkevičius.
Čempionatas nėra toks stiprus, kad A lygos žaidėjas būtų metų futbolininkas, nežinau, ką jis turėtų išdarinėti.
Jonavos „Lietavos“ treneris ir buvęs rinktinės puolėjas Robertas Poškus savo balsą irgi atiduos rinktinės kapitonui: „F.Černychas yra realiausias pretendentas šiais metais – gerai sekasi ir klube, ir rinktinėje. Jis labiausiai nusipelnė titulo. Antrą-trečią vietą sunkiai pasakyti, visi ten jie verti.“
Nors R.Poškus ir dirba A lygoje, kurios du žaidėjai nominuoti geriausiojo rinkimuose, tačiau treneris sutinka su 15min nuomone , kad šalies čempionato lygis per žemas laimėti tokį apdovanojimą.
„Manau, kol kas iki tokio lygio mes nesubrendome. Čempionatas nėra toks stiprus, kad A lygos žaidėjas būtų metų futbolininkas, nežinau, ką jis turėtų išdarinėti. Turėtų ir čempionate, ir rinktinėje labai gerai žaisti, Europos taurėse kažką parodyti. Kol kas to nėra“, – kalbėjo R.Poškus.
Lietuvos čempiono „Žalgirio“ treneris Valdas Dambrauskas savo trejetuko atskleisti nenorėjo, tačiau sutiko, kad rinktinės kapitonas F.Černychas nusipelnė geriausiojo titulo. Vis dėlto V.Dambrauskas gerų žodžių negailėjo ir kitiems žaidėjams.
„Manau, kad labiausiai nusipelnė tie, kurie daugiausiai žaidė – F.Černychas ir E.Šetkus. V.Slivka irgi pastoviai žaidžia Nyderlanduose, gal norėtųsi, kad jis jau kiltų į aukščiausią lygą, tačiau tapo stipriu rinktinės žaidėju. M.Kuklys ir N.Valskis yra stipriausių Lietuvos komandų lyderiai.
Mantas yra mano žaidėjas, tačiau pagirsiu. Būdamas 29 metų jis kiekvienais metais vis dar tobulėja. Šį sezoną pasikeitė jo pozicija, tačiau būdamas tokio amžiaus priėmė naujas idėjas ir vedė komandą į priekį. Šiemet tapo ir stiprus nacionalinės rinktinės žaidėjas. N.Valskis yra „Trakų“ lyderis, vienas rezultatyviausių čempionate, žaidžia rinktinėje, norėtųsi tik palinkėti didesnio rezultatyvumo. Manau, kad konkurencija tarp jų bus“, – kalbėjo Lietuvos čempionų treneris V.Dambrauskas.
Žurnalistų balsai irgi Fediai
Lietuvos rinktinės kapitonas Fiodoras Černychas buvo vienintelis žaidėjas, kuris po skandalingų rungtynių su Anglija praėjusių metų rudenį stabtelėjo persimesti keliais žodžiais su žiniasklaida. Tuomet po Giedriaus Arlauskio išsišokimo Lietuvos futbolininkai buvo paskelbę žiniasklaidos boikotą, o rinktinės reputacija buvo dugne.
Vis dėlto F.Černychas nebuvo išdidus ir teikėsi bent pasakyti, kodėl žaidėjai nekalba. Atrodo, kad karma ir vėl įrodė savo jėgą – 2016 metai Maskvoje gimusiam puolėjui buvo išskirtiniai.
Puikus puolėjo žaidimas sutapo ir su rinktinės atgimimu, kurį buvo sunku planuoti, kai sunkią traumą patyrė geriausias 2015 metų futbolininkas Lukas Spalvis. Be to, Fedia pasikėsino į rekordą, kuris priklauso rezultatyviausiam visų laikų rezultatyviausiam rinktinės futbolininkui Tomui Danilevičiui.
Beveik visose rungtynėse lietuviai šiepė dantis nepaisydami priešininko autoriteto, o aštriausiai kandžiojosi būtent F.Černychas.
15min žurnalistas Marius Bagdonas: „F.Černychas šiemet įrodė, kad kapitono raištį naujasis komandos treneris Edgaras Jankauskas jam patikėjo neatsitiktinai. Lyderio savybes Fedia demonstravo jau praėjusiais metais liūdnai nuskambėjusiose rungtynėse su Anglija, kai rinktinei paskelbus boikotą žiniasklaidai vienintelis iš komandos futbolininkų praeidamas pro žurnalistus užsiminė, jog toks sprendimas buvo priimtas drabužinėje.
Penki jo įvarčiai per šiuos metus leido rinktinės sirgaliams vėl patikėti, kad Lietuvos rinktinė gali ne tik gintis, bet ir mušti. Rinktinė įmušė 8 įvarčius per metus – tai dvigubai daugiau nei praėjusiais metais, kai komandai vadovavo Igoris Pankratjevas. Šiemet vaizdas kardinaliai pasikeitęs. Beveik visose rungtynėse lietuviai šiepė dantis nepaisydami priešininko autoriteto, o aštriausiai kandžiojosi būtent F.Černychas. Reikėtų atkreipti dėmesį dar ir į tai, kad rinktinėje, skirtingai nei savo klube, Fiodoras rungtyniavo ne atakos smaigalyje, bet krašte.“
F.Černychas šį sezoną jau išaugo iš vidutinioko marškinėlių ir rimtai pretenduoja į kurią nors elitinę lygą.
15min Aktualijų skyriaus redaktorius Raimundas Celencevičius: „Šio sezono geriausio Lietuvos futbolininko pasirinkimas – tarp F.Černycho ir vartininko E.Šetkaus. E.Šetkus į rinktinę įsiveržė lyg viesulas. Iš Turkijos persikėlęs į Nyderlandų vidutinioką „Den Haag“ jis ėmė demonstruoti stebuklus, o rinktinės vartuose pakeitęs nervingąjį Giedrių Arlauskį papirko sirgalius šaltakraujiškumu ant vartų linijos ir neįtikėtina reakcija. E.Šetkus ne kartą Lietuvos rinktinę išgelbėjo nuo įvarčių, tačiau žiba dar tik kelis mėnesius ir sėkmingam atgimusios rinktinės žaidimui turi mažiau įtakos nei F.Černychas.
Rinktinės kapitonas visą sezoną solidžiai atrodo Balstogės „Jagiellonia“ klube, o rinktinėje, dėl traumos netekusioje puolėjo Luko Spalvio, tapo aštriausiu ginklu – ne tik muša įvarčius ir kojomis, ir galva, bet ir aktyviai dalyvauja organizuojant atakas. F.Černychas šį sezoną jau išaugo iš vidutinioko marškinėlių ir rimtai pretenduoja į kurią nors elitinę lygą.“
15min futbolo apžvalgininkas Donatas Šadbaras: „Lietuvos rinktinė niekad neturėjo daug kokybiškų ir pavojingų atakuojančių žaidėjų, bet F.Černychas ir Arvydas Novikovas būtent tokie.
Rungtynėms prieš lietuvius oponentai pradėjo ruoštis labai atsargiai, didelį dėmesį skirdami kraštų gynybai. F.Černychas savo geru žaidimu užsitarnavo varžovų pagarbą.
Esminis faktorius kodėl, mano nuomone, šio balso vertas F.Černychas, yra puikus žaidimas ne tik rinktinėje, bet ir klube. Per šiuos kalendorinius metus „Jagiellonia“ klube jis pelnė 6 įvarčius ir atliko 2 rezultatyvius perdavimus. Fiodoras yra vienas iš ryškų šios komandos lyderių ir lenkų gerbėjai jau dabar nuogąstauja, ar tik neteks atsisveikint su puikiai žaidžiančiu universaliu puolėju. Atrankos cikle matėme, kad rungtynėms prieš lietuvius oponentai pradėjo ruoštis labai atsargiai, didelį dėmesį skirdami kraštų gynybai. F.Černychas savo geru žaidimu užsitarnavo varžovų pagarbą.“
Futbolo komentatorius Paulius Jakelis: „Man asmeniškai pasirinkimas šiais metais nekelia dvejonių ir beveik neabejoju, jog geriausiu metų futbolininku bus pripažintas F.Černychas. Pagrindinės to priežastys – sėkmingas ir rezultatyvus žaidimas tiek Balstogės „Jagiellonia“ klube, tiek ir Lietuvos futbolo rinktinėje. Ir rinktinėje, ir klube jį galime drąsiai vadinti vienu lyderių. Kitas svarbus faktorius – stabilumas. Sakyčiau, jam pavyko išvengti didelių duobių arba labai rimtų traumų, kaip L.Spalvio atveju.“
Ivartis.net žurnalistas Justas Kontrimas: „F.Černychui apdovanojimą skirčiau tiek už lyderystę Lietuvos rinktinėje, tiek už kokybišką žaidimą Balstogės „Jagiellonia“ ekipoje. Edgaro Jankausko eroje, kurioje buvo įpūsta naujų vėjų į nacionalinės komandos futbolą, F.Černychas buvo tas žmogus, kuris ėmėsi iniciatyvos ir buvo puikus katalizatorius naujos minties futbolui.
Jau nuo Baltijos taurės varžybų jis įrodinėjo savo galimybes. „Jagiellonia“ klube jis taip pat yra vienas lyderių, tiek pagal prisidėjimą prie įvarčių atžvilgiu, tiek išprovokuojamų pražangų skaičiumi. F.Černychas nusipelnė geriausiojo vardo dėl to, jog rinktinė turi naują veidą, o „Jaga“ jau svajoja apie „Ekstraklasa“ titulą.“
Kai Lietuvos vaikų komanda nuvyko į turnyrą Balstogėje, Fiodoras be jokio kvietimo atvyko pasilabinti su vaikais ir papasakojo savo istoriją.
Futbolas.lt žurnalistas Aurimas Budraitis: „Neabejoju, kad šiemet rinkimai vyks į vienus vartus ir didžiule persvara laimės F.Černychas. Kad ir kokie geri būtų L.Spalvis ar A.Novikovas, šiemet jie paprasčiausiai sužaidė per mažai rungtynių, kad būtų galima juos kelti ant pjedestalo. Fiodoro stiprybės – nesuvokiamas pasitikėjimas savo jėgomis, neįtikėtinas sukurtų progų realizacijos procentas bei buvimas tikru lyderiu už aikštės ribų. Turiu galvoje pavyzdį, kai Lietuvos vaikų komanda nuvyko į turnyrą Balstogėje, Fiodoras be jokio kvietimo atvyko pasilabinti su vaikais ir papasakojo savo istoriją.
Antrą vietą skirčiau Ernestui Šetkui, trečią – Žydrūnui Karčemarskui. Jiems abiem šie metai buvo labai solidūs, tik Ernestas dar padėjo rinktinei, o Žydrūnas – ne.“
