2022-ųjų rugsėjo 11-ąją „Panevėžio“ klubas po lygiųjų 1:1 su absoliučia A lygos autsaidere „Jonava“ atsisveikino su Valdu Urbonu ir kibo į naujojo trenerio paieškas.
Netrukus Lietuvoje jau leidosi G.Lettieri, kuris nebuvo itin sužavėtas „Panevėžio“ klubo aprodyta infrastruktūra, tačiau patikėjo galimybėmis.
Kaip 15min pasakojo šaltiniai, Gino sutiko pasirašyti sutartį iki sezono pabaigos už „nesuvokiamai mažus pinigus“.
Kalbant apie pinigus, anksčiau karjeroje šio specialisto finansinė kartelė buvo užkelta itin aukštai. Štai Kelcų „Korona“ klube, anot 15min šaltinių, trenerio mėnesinis atlygis siekė daugiau nei 20 tūkst. eurų.
Po etapo Lenkijoje šis strategas buvo pirmas Vilniaus „Žalgirio“ sąrašuose, tačiau jo piniginės užgaidos gerokai viršijo sostinės klubo galimybes – vilniečiai ieškojo trenerio už dvigubai mažesnę sumą nei prašė G.Lettieri.
Po kelerių metų jis galiausiai prisijungė prie „Panevėžio“.
Ir iškart turėjo pastabų klubui. Visų pirma, pareikalavo įsigyti skalbimo mašiną ir džiovyklę, kad žaidėjams nereiktų patiems skalbtis aprangų. Kitas reikalavimas – treniruočių aikštę išpiešti jo nurodytų matmenų kvadratais, taip siekiant kuo aiškiau futbolininkams išaiškinti naujas taktines subtilybes.
Per kelis mėnesius G.Lettieri išvairavo „Panevėžį“ į bronzinį finišą ir ėmė burti, kaip vėliau paaiškėjo, čempionišką komandą. Jau pačioje sezono pradžioje panevėžiečiai startavo galingai, tačiau treneris dažnai per viešus interviu po rungtynių skųsdavosi, jog turi per mažai žaidėjų.
Su panašiomis problemomis panevėžiečiai buvo susidūrę ir 2022-ųjų sezone, kurio startas taip pat buvo nusisekęs, bet vėliau pritrūko šviežių kojų.
Gino nesikuklino viešai pasiųsti žinutes ne tik klubo vadovams, bet ir visiems aplinkiniams. Štai vienas jo viešas komentaras, kuriame treneris pareiškė, jog „Žalgiris“ ir federacija „žudo“ jo klubą nenukeldami rungtynių, sulaukė ir LFF komisijos dėmesio.
Labai nepatenkintas buvo G.Lettieri dėl kilusio ažiotažo, jam teko rašyti pasiaiškinimą, o galiausiai ir susimokėti baudą. Kokią? Niekas nežino, šios informacijos jis nepasakė savo bendražygiams ir tyliai pasiplonino piniginę, veikiausiai, keliais šimtais eurų.
Toks piktas dėl pradėto tyrimo buvo strategas, kad artimoje aplinkoje net pareiškė daugiau išvis nedalinsiantis interviu. Tačiau vėliau nurimo ir susigyveno su situacija.
Nors angliškai G.Lettieri bendrauja, vis dėlto šioks toks kalbos barjeras yra juntamas. Dėl to jis ir pasirinko žodį „kill“ (žudyti – liet.), kalbėdamas apie situaciją su „Žalgiriu“ ir federacija.
Bet ne tik tai kėlė antakius Lietuvos futbolo gerbėjams, įsijungusiems trenerio interviu po rungtynių. Labai neįprasta buvo girdėti žmogų, kuris futbolą vadintų „soccer“ – tai amerikietiškoji šio sporto pavadinimo versija.
Nors sezono eigoje sokerį vis dažniau keitė futbolas, tačiau iki galo transformuoti trenerio žodyno aplinkiniams nepavyko.
„Neišmoko dar, paskutiniam interviu vėl sokeriu vadino, – juokėsi vienas iš pašnekovų. – Tačiau žinai, visi žaidžia futbolą, mes sokerį. Dėl to ir esam čempionai.“
Čempioniško sezono metu tiek žaidėjai, tiek „Panevėžio“ klubo vadovai puikiai pamatė, koks žmogus ir koks treneris yra G.Lettieri.